Daugelis veiksnių, kai kurie šiek tiek stebina, turi įtakos vyno kainai. Akivaizdūs veiksniai yra vyno trūkumas, darbo sąnaudos vynuogėms ir vynui gaminti bei pačių vynuogynų kaina. Kai kurie mažiau akivaizdūs veiksniai, galintys turėti įtakos vyno kainai, yra vartotojų supratimas apie kokybiško vyno kainą, ąžuolinių statinių, kuriose vynas brandinamas, kaina ir etiketės dizaino bei pakuotės kaina.
Vyno gamintojas turi nuspręsti dėl kiekvienos vyno veislės atitinkamos kainos. Taikant šią kainą atsižvelgiama ne tik į platintojo, mažmenininko ir pačios vyninės pelną, bet ir į tai, kiek mokės vartotojas. Stanfordo aukštosios mokyklos verslo mokyklos ir Kalifornijos technologijos instituto atliktas tyrimas parodė, kad vartotojai, kuriems buvo pristatytos dvi degustacijos iš to paties vyno butelio, tačiau jiems buvo pasakyta, kad jie yra skirtingi vyno buteliai su skirtingomis kainomis, suprato, kad brangesnis vynas yra geresnis. .
Svarbus veiksnys, turintis įtakos vyno kainai, yra vynuogių auginimo vieta. Vynuogės pigesniems vyno buteliams gali būti auginamos daugelyje vietovių, tačiau aukščiausios kokybės vynuogės gali būti auginamos tik keliose vietose; todėl tų vynuogių pritrūksta. Kiti tyrimai parodė, kad vyno pavadinimas arba ryšys su vynuogių auginimo vieta turi didelę įtaką vyno kainai.
Pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto Žemės ūkio problemų centro atliktas tyrimas parodė, kad Napos slėnio vyno vidutinė kaina buvo žymiai didesnė nei vyno, pažymėto tiesiog Kalifornija. Didelės kainos vynai beveik visada gaminami ir mažomis partijomis, todėl gali būti parduodama didesnė kaina.
Vynui senstant, vyninės iš esmės investuoja į savo gaminius, tačiau dar negauna pajamų, todėl kainai gali turėti įtakos ir reikalingas brandinimo laikas. Vynas brandinamas ąžuolo statinėse, kurių kaina gali labai skirtis – nuo 350 USD (USD) iki 750 USD. Kaip ir galima tikėtis, pakuotė, stiklinių butelių storis, naudojamos kamštienos rūšis arba etikečių kaina taip pat gali turėti įtakos vyno kainai.