Kokie yra alerginės reakcijos į drabužius požymiai?

Alerginės reakcijos į drabužius požymiai gali būti vietinis dirginimas, paraudimas ir patinimas. Be to, gali atsirasti dilgėlinė, niežulys ir deginantis skausmas. Tačiau kartais alerginę reakciją į drabužius iš tikrųjų sukelia skalbinių ploviklis arba sauso valymo tirpalas. Gali padėti drabužių skalbimas švelniu arba hipoalerginiu skalbinių plovikliu, taip pat drabužiai, kurių nereikia valyti.

Paprastai alerginę reakciją į drabužius galima sumažinti nereceptiniais antihistamininiais vaistais. Šie vaistai tiekiami geriamuoju arba vietiniu būdu. Nors vietinio poveikio preparatai dažniausiai veikia greičiau, geriamieji antihistamininiai vaistai veiksmingesni gydant sisteminę alerginę reakciją į drabužius. Sisteminė reakcija gali būti gerklės patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio patinimas ir krūtinės skausmas.

Tais retais atvejais, kai alerginė reakcija į drabužius sukelia sunkią sisteminę reakciją, reikia skubios medicinos pagalbos. Kai žmogui pasireiškia gerklės užgulimo ar švokštimo simptomai, jam gali pasireikšti anafilaksinė alerginė reakcija, kuri gali būti mirtina, jei nebus greitai gydoma, paprastai per maždaug 15 minučių. Nors alerginė reakcija į drabužius retai sukelia tokias sunkias apraiškas, jas gali sukelti kiti alergenai, tokie kaip bičių nuodai ar žemės riešutai.

Vaistai nuo alergijos yra gana veiksmingi gydant alerginę reakciją į drabužius. Tačiau jie gali sukelti šalutinį poveikį, įskaitant mieguistumą, burnos džiūvimą ir šlapimo susilaikymą. Be to, vaistai nuo alergijos, tokie kaip difendidraminas, gali sukelti galvos svaigimą, sumišimą ir neryškų matymą. Kadangi alergijos vaistai gali sukelti reikšmingą šalutinį poveikį, žmonės neturėtų vairuoti ar valdyti pavojingų mechanizmų vartojant šiuos vaistus.

Žmonės, kuriems pasireiškia alerginė reakcija į drabužius, turėtų pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, kurie gali nuspręsti, ar pacientas turėtų apsilankyti pas alergologą. Alergologas gali rekomenduoti medicininius tyrimus, pvz., jautrumo patikrą, kad nustatytų, kuriai drabužių ar audinio sudedamajai daliai asmuo yra alergiškas. Tada alergologas galės rekomenduoti gydymo planą, kuris gali apimti vaistus ar injekcijas.

Kartais alergologas pasiūlys pacientui atlikti suplanuotas alergijos injekcijas, kad būtų išvengta tolesnių alerginių reakcijų į drabužius simptomų. Paprastai injekcijos atliekamos kas savaitę, tačiau kiekvienas pacientas yra skirtingas ir tik alergologas gali nustatyti tinkamą injekcijų grafiką. Šio tipo gydymas paprastai yra saugus, tačiau injekcijos kartais gali sukelti niežulį ir sudirginimą injekcijos vietoje.