Alerginė reakcija į sierą gali sukelti odos sudirginimą, kvėpavimo pasunkėjimą ir kraujo cheminių savybių pokyčius. Svarbu žinoti, kad terminas „alergija sierai“ yra platus ir gali būti klaidinantis. Dėl šios priežasties priežiūros paslaugų teikėjai gali pasirinkti atskirti alergijas, kurias sukelia įvairūs sieros junginiai. Pavyzdžiui, pacientas gali reaguoti į sulfitus, bet ne į sulfatus.
Dažniausia alerginė reakcija į sierą apima vaistus, kurių sudėtyje yra sulfonamido. Šie vaistai taip pat žinomi kaip sulfos vaistai, naudojami bakterinėms infekcijoms gydyti. Šiems junginiams alergiški pacientai gali patirti odos bėrimus, taip pat kepenų ir inkstų pažeidimus. Jiems gali išsivystyti gelta, nes jų vidaus organai reaguoja į vaistus.
Be to, dažniausiai pažeidžiami plaučiai. Vartojant vaistą, pacientui gali pasireikšti į pneumoniją panašūs simptomai arba padidėti astmos sunkumas. Kraujo tyrimai gali atskleisti mažą raudonųjų arba baltųjų kraujo kūnelių skaičių, o tai rodo, kad organizme vyksta reakcija. Pacientams, sergantiems alergija sulfai, gali kilti labai sunkių komplikacijų rizika, todėl ateityje jie turi vengti vartoti šiuos vaistus, kad sumažintų anafilaksijos, galimai mirtinos alerginės reakcijos, tikimybę.
Kai kurie žmonės reaguoja į sulfitus, sieros junginius, naudojamus kaip maisto konservantai tokiuose produktuose kaip vynai. Tokio tipo alerginės reakcijos į sierą atveju pacientas gali patirti daug tų pačių požymių, kurie pastebimi vartojant sulfato preparatus. Žmonės, kurie yra alergiški vienam produktui, paprastai gali saugiai susidurti su kitu produktu, nes alergija pasireiškia skirtingais mechanizmais ir būdais. Dėl šios priežasties pasakymas, kad kažkas turi „alergiją sierai“, nėra naudingas, nes tai nenurodo, kokio produkto žmogui reikia vengti.
Rečiau žmonės reaguoja į sulfatus, elementinės sieros druskas. Jie taip pat gali patirti alergines reakcijas į pačią elementinę sierą. Šio tipo alerginė reakcija į sierą yra tokia neįprasta, kad gydytojas gali paprašyti atlikti išsamų tyrimą, kad patvirtintų alergiją. Kadangi šie junginiai dažnai randami mišiniuose su kitais komponentais, gali būti, kad pacientas reaguoja į ką nors kitą, o ne į sierą. Jei pacientas tikrai yra alergiškas sulfatams ar sierai, reikia stengtis išvengti galimų alergenų poveikio.
Pacientai, pastebėję alerginių reakcijų požymius, tokius kaip bėrimas ir pasunkėjęs kvėpavimas, gali kreiptis į gydytoją, kad nustatytų diagnozę. Gydytojas gali paprašyti atlikti kai kuriuos alergijos tyrimus, kad sumažintų priežastį. Visos alergijos gali būti pažymėtos pacientų įrašuose, taip pat patartina nešioti įspėjamą apyrankę arba nešiotis įspėjamąją kortelę su informacija apie alergiją. Taip bus užtikrinta, kad pirmieji gelbėtojai turėtų šią informaciją, jei jiems prireiktų suteikti gydymą kritinėje situacijoje.