Maždaug 300 milijonų gyventojų ir kalba, pasiskolinta iš beveik visų kitų pasaulio kalbų, Amerikos anglų kalba turi daugybę akcentų ir dialektų. Kai kurie skiriasi priklausomai nuo regiono, valstijos, apskrities ir net kaimynystės. George’o Bernardo Shaw’o profesoriui Henry Higginsui būtų smagu juos visus sutvarkyti.
Akcentas paprastai nurodo, kaip žodžiai tariami. Tarmė yra labiau mažoji kalba, apimanti akcentą, bet pridedanti savitų posakių ir frazių. Amerikos anglų kalbą galima labai grubiai suskirstyti į šiuos dialektus: Naujosios Anglijos, Vidurio Atlanto, Pietų, Vidurio Vakarų, Aukštutinės vidurio vakarų, Vakarų, Šiaurės Vakarų ir Kalifornijos.
Amerikos anglų kalba dažnai perima savo dialektus ir akcentus iš pirmųjų šios srities naujakurių kalbos šaknų. Yra kažkas labai britiško žmonių iš Masačusetso ar Pensilvanijos tariamų tam tikrų žodžių. Dėl stiprios Vokietijos ir Rytų Europos įtakos Niujorke skamba smarkiau.
Pietiečiai dažniausiai skamba panašiai ne pietų ausims, tačiau čiabuvis nesunku atskirti kalnų akcentą nuo akcento, kilusio iš Virdžinijos Tidewater srities. Pietinis akcentas yra apgaulingai sudėtingas, pasiskolintas iš britų akcento, škotų „burr“ ir airių „brogue“, čerokių kalbos, sumaišytas su neryškiomis prancūzų intonacijomis ir staccato ispanų kalba bei pagardintas afroamerikietiška kalba.
Vidurio vakarų kirtis paprastai laikomas „teisingiausiu“ Amerikos anglų kalbos akcentu, nes jam trūksta daug specifinio linksniavimo ir jis skamba „plokščiai“. Vidurio vakarų anglų kalba skamba iš skandinaviškų akcentų tų, kurie ten pirmą kartą apsigyveno.
Vakarinis Amerikos anglų kalbos akcentas turi pietietiškus linksnius, sumaišytus su vidurio vakarų akcentu tų naujakurių, kurie žygiavo su vagonais. Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų gyventojai vakarietiškus akcentus nuspalvina kaimynų kanadiečių Albertoje ir Britų Kolumbijoje, esančiomis šiek tiek už sienos, akcentais. Kaliforniečiai paprastai turi mažiau specifinį „akcentą“ nei kiti amerikiečiai, nors kai jie tai daro, tai skamba labiau vakarietiškai. Pietų kaliforniečiai, kaip ir tie, kurie užaugo Niujorke, linkę į greitą kalbą ir maišosi su naujausiu slengu.
Amerikietiška anglų kalba yra tokia išskirtinė, kad žymi savo kalbėtojus visur, kur jie keliauja. Daugelis pasaulio piliečių, kurie niekada nekeliavo į JAV, iš karto pažįsta amerikietį. Kai kurie žmonės net gali rizikuoti atspėti, kurioje valstijoje gyvena amerikietis pagal akcentą.
Tačiau Amerikos anglų kalbos dialektai ir akcentai taip pat sukuria sienas tarp jos kalbėtojų. Amerikos piliečiai dažnai yra stereotipai tarpusavyje dėl to, kaip jie kalba. Tarmių treneriai uždirba daug pinigų, mokydami aktorius tinkamai kalbėti ne todėl, kad jie nekalba aiškiai, o todėl, kad naudoja nepriimtiną akcentą. Kai kuriuos amerikiečius savo tautiečiai laiko neišmanėliais arba neinformuotais dėl savo ypatingos amerikietiškos anglų kalbos.