Antinksčiai yra endokrininės sistemos dalis ir yra tiesiai virš inkstų. Jie išskiria daugybę hormonų, įskaitant antistresinį hormoną kortizolį. Pagrindinė antinksčių nuovargio ir išsekimo priežastis yra stresas, kuris gali apimti fizinį, emocinį, protinį ar aplinkos stresą. Antinksčių išsekimo simptomai paprastai yra lėtinis nuovargis, kraujospūdžio pokyčiai, depresija, pasikartojančios infekcijos, sumažėjęs lytinis potraukis, smegenų rūkas, fibromialgija, hipoglikemija ir nemiga. Dėl šios priežasties antinksčiai atlieka svarbų vaidmenį organizmo apsaugos nuo streso linijoje.
Esant lėtiniam stresui, gali sutrikti antinksčių veikla. Šios būklės metu organizmui gali prireikti per daug kortizolio. Laikui bėgant, antinksčiai gali nebepajėgti patenkinti šio antistresinio hormono poreikių.
Antinksčių nuovargis progresuoja etapais, nes antinksčiai tampa mažiau pajėgūs valdyti stresą. Trečiasis antinksčių nuovargio etapas yra žinomas kaip antinksčių išsekimas. Šiame etape kortizolio gamyba palaipsniui mažėja, o paveiktas asmuo nebegali normaliai funkcionuoti visą dieną.
Antinksčių išsekimo būsenoje pagrindinis organizmo prioritetas yra taupyti energiją, kad būtų užtikrintas išgyvenimas. Jis pradeda skaidyti raumenų audinį kaip energijos šaltinį; šiuo metu paprastai pasireiškia antinksčių išsekimo simptomai. Mankštinantis pajėgumas sumažėja dėl raumenų išsekimo, atsiranda fibromialgija, depresija ir lėtinis nuovargis. Kaupiasi toksiški metabolitai, dėl kurių smegenys rūko ir atsiranda nemiga. Kai organizmas bando susitvarkyti, gali atsirasti adrenalino antplūdis, hipoglikemijos epizodai, nestabilus kraujospūdis ir nerimo priepuoliai.
Jei organizmas negali atsigauti, gali atsirasti daugiau antinksčių išsekimo simptomų, nes organizmas sumažina neesmines funkcijas, toliau bandydamas taupyti energiją. Paprastai sumažėja lytinis potraukis, sulėtėja medžiagų apykaita, sutrinka virškinimas. Nuovargis gali tapti stiprus, o nukentėjęs asmuo didžiąją dienos dalį gali praleisti lovoje.
Paskutinis antinksčių nuovargio etapas, žinomas kaip antinksčių nepakankamumas, gali atsirasti, jei antinksčių išsekimo simptomai išlieka. Žmonėms, kenčiantiems nuo antinksčių nepakankamumo, gresia didelė širdies ir kraujagyslių sistemos kolapso ir mirties rizika. Antinksčių nepakankamumo požymiai gali būti stiprus vėmimas ir viduriavimas, dehidratacija, žemas kraujospūdis, sąmonės netekimas ir staigus apatinės nugaros, pilvo ar kojų skausmas. Norint išvengti rimtų sveikatos komplikacijų, antinksčių išsekimo simptomai paprastai turi būti sprendžiami kuo greičiau.