Žmogaus kūne apendiksas (arba vermiforminis apendiksas) yra gleives gaminantis vamzdelis, kuris yra prijungtas prie aklosios žarnos, esančios kylančiosios gaubtinės žarnos apačioje. Anksčiau mokslininkai manė, kad apendiksas buvo liekanas organas, padedantis virškinti augalinę medžiagą, tačiau dabar manoma, kad organas vaidina svarbų vaidmenį palaikant sveiką imuninę sistemą. Kartais apendiksas užsidega ir sukelia apendicitą, dėl kurio paprastai reikia gydymo antibiotikais ir operacijos. Apendicito požymiai suaugusiesiems gali skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo jautrumas ir karščiavimas.
Apendicitas reiškia apendikso uždegimą. Mokslininkai mano, kad pradinė apendicito stadija atsiranda, kai užsikemša ryšys tarp apendikso ir aklosios žarnos. Paprastai užsikimšimas atsiranda dėl per didelio storų gleivių susikaupimo, limfinio audinio patinimo arba išmatų nutekėjimo iš aklosios žarnos į apendiksą. Po tokio užsikimšimo bakterijos atakuoja apendikso sienelę, sukeldamos uždegimą. Suaugusio žmogaus organizmui užpuolus blogąsias bakterijas, atsiranda apendicito požymių, dėl kurių pykina, skauda pilvą, pakyla aukšta temperatūra.
Suaugusiųjų apendicito požymiai yra panašūs į vaikų. Nors pasireiškia ne visi tipiški simptomai, dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra pilvo skausmas arba jautrumas ir vėmimas. Kai skausmas tampa nepakeliamas, būtina apsilankyti pas gydytoją ar ligoninę. Norėdami diagnozuoti apendicitą, gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, įskaitant šlapimo tyrimą, bario klizmą, pilvo rentgenogramą, kompiuterinę tomografiją ar laparoskopiją. Kai nustatoma būklė, gydytojas gali paskirti operaciją arba tiesiog gydyti infekciją antibiotikais.
Ekstremaliais infekcijos atvejais apendiksas gali plyšti. Nors iš pradžių pilvo skausmas gali susilpnėti, gali atsirasti intensyvi infekcija, kuri išplisti po visą pilvą, sukeldama sunkesnius apendicito požymius suaugusiems. Pacientas paprastai gausiai vemia ir turės gyvybei pavojingą aukštą karščiavimą. Tokiu atveju labai svarbu, kad pacientui būtų suteiktas neatidėliotinas medicininis gydymas ir operacija, dėl kurios gydytojas paprastai turi pašalinti infekciją ir bet kokią likusią priedo dalį. Iš pradžių pacientas gaus intensyvų gydymą antibiotikais, kad izoliuotų infekciją, tada gydytojas pašalins apendiksą bendrosios arba laparoskopinės operacijos būdu.
Kartais organizmas sulaiko infekciją ir išgydo apendicitą be chirurginio gydymo. Tais atvejais, kai liga nustatoma anksti, gydytojai gali skirti antibiotikų, kurie gali sustabdyti ir pašalinti infekciją. Po to, kai infekcija išnyksta, simptomai paprastai išnyksta. Tačiau daugeliu atvejų infekcija ir simptomai vėl atsiranda, nors tada diagnozė ir gydymas paprastai būna ne tokie sudėtingi.