Kokie yra asfaltuotos važiuojamosios dalies privalumai ir trūkumai?

Privažiavimai gali būti tiesiami iš įvairių medžiagų, įskaitant žvyrą, betoną, plytas, dervą ir drožles bei asfaltą. Kaip ir bet kuri kita sąraše esanti medžiaga, asfalto įvažiavimai turi privalumų ir trūkumų. Jie dažnai yra pigesni, lankstesni ir atsparesni šalčiui nei kiti variantai. Kita vertus, poreikis užsandarinti šias važiuojamąsias dalis kai kuriems gali būti didelis trūkumas, o asfalto įvažiavimai nėra tokie tvirti kaip kai kurios kitos medžiagos ir nėra idealūs karštesniam klimatui.

Kaina paprastai yra pagrindinis veiksnys beveik bet kuriame namų tobulinimo ar namo statybos projekte. Įrengti asfaltuotą važiuojamąją dalį, dažnai vadinamą juodąja danga, paprastai yra daug pigiau nei kai kurias kitas galimas galimybes, ypač ilgesnėse ar didesnėse važiuojamosiose dalyse. Didelės važiuojamosios dalies sukūrimas iš betono ar plytų gali būti brangus.

Tačiau kai kuriems sutaupyti pinigai įrengiant gyvenamąją asfaltuotą važiuojamąją dalį gali neatsverti pinigų ir laiko, skiriamo jai prižiūrėti. Dėl ultravioletinių saulės spindulių ir net deguonies neapdoroti asfalto keliai gali tapti silpni ir galbūt trapūs. Dėl to paviršiuje gali atsirasti įtrūkimų, dėl kurių vanduo prasiskverbs. Šaltais žiemos mėnesiais šis vanduo užšals, todėl įtrūkimai gali padidėti. Dauguma ekspertų rekomenduoja žmonėms kas kelerius metus užsandarinti asfaltuotą važiuojamąją dalį, kad būtų išvengta tokios žalos.

Asfaltuotos įvažos yra laikomos lanksčiomis dangomis, o tai reiškia, kad veikiant tam tikroms didelėms apkrovoms jos juda ir lenkia. Kadangi šios važiuojamosios dalies gali lenkti, dažniausiai pasislinkus arba nusėdus po jais dirvožemiui, jie gali tiesiog judėti kartu, o ne įtrūkti kaip betonas. Dėl šio lankstumo asfaltas taip pat yra geresnis pasirinkimas įvažiavimams, pastatytiems ant šlaito.

Tačiau asfaltuotų važiuojamųjų takų lankstumas taip pat gali būti trūkumas. Dėl šios savybės jis nelaikomas tokia pat stipria kaip kai kurios kitos medžiagos, pavyzdžiui, plytos ar betonas. Asfaltą gali pažeisti sunki technika ar technika. Dėl šių transporto priemonių svorio asfalte gali atsirasti įdubimų, dėl kurių paviršius taps nelygus arba netaisyklingas.

Klimatas gali būti pagrindinis veiksnys sprendžiant, ar asfaltas yra gera medžiaga važiuojamajai kelio daliai. Šaltesniame klimate, kai žiemos mėnesiais sninga ir šalta, asfaltas laikomas tinkamiausiu keliu. Asfalto važiuojamosios dalies arimas gali būti daug lengviau nei žvyras, o įpylus druskos, kad ištirptų ledas, paprastai joms nepakenks, kaip ir betonui. Be to, kadangi asfaltas yra lankstesnis ir gali susitraukti bei išsiplėsti, jis mažiau įtrūksta nei betonas.
Tačiau karštesnio klimato namų savininkai gali vengti asfaltuotos važiuojamosios dalies klojimo. Pats asfaltas, naudojamas mažiems akmenims surišti, iš tikrųjų gali pradėti tirpti. Dėl to važiuojamosios dalies paviršius gali likti minkštas, todėl jis labiau linkęs į įdubimus.