Kalbant apie tinkamą atsargų planavimą, yra keletas pagrindinių dalykų, kurie gali padaryti procesą lengvesnį ir efektyvesnį bet kokio tipo verslui. Apskritai, norint suplanuoti atsargas taip, kad įmonei būtų naudingiausia, reikia atsižvelgti į du pagrindinius dalykus. Pirmiausia reikia nustatyti, kada atsargos turėtų būti skaičiuojamos atsižvelgiant į įmonės veiklą, užtikrinant, kad dėl atsargų trūkumo įmonė neprarastų klientų ar verslo. Tinkamai sudarant atsargų planavimą taip pat reikėtų atsižvelgti į inventorizuojamus produktus ir sudaryti individualų tvarkaraštį ne tik visai įmonei, bet ir konkretiems įmonės parduodamiems, gaminamiems ar naudojamiems produktams.
Atsargų planavimas yra praktika, kai nustatoma, kada įmonė turi atlikti atsargų vertinimą. Sąvoka „atsargos“ reiškia ne tik fizinius produktus, kuriuos įmonė turi vietoje, bet ir tokių produktų skaičiavimo procesą, siekiant užtikrinti, kad kiekiai būtų tinkamai žinomi. Šis produktų skaičiavimo procesas įmonėje gali užtrukti gana daug laiko ir jį gali būti sunku tinkamai atlikti dirbant taip pat. Atsargų planavimas paprastai veikia nustatant, kaip skaičiuoti atsargas taip, kad tai tik minimaliai trukdytų verslui ir vis tiek būtų tiksliai suskaičiuojama.
Vienas iš pagrindinių atsargų planavimo aspektų yra užtikrinti, kad laikas, naudojamas gaminiams skaičiuoti, pernelyg netrukdytų klientams. Štai kodėl didelės apimties atsargų apskaičiavimas arba auditas paprastai atliekamas vakare, kai parduotuvė uždaryta pirkėjams. Tai ne tik sumažina netvarką ir nusivylimą, su kuriais klientai gali susidurti skaičiuojant atsargas, bet ir sumažina tikimybę, kad klientai gali perkelti produktus ir išmesti skaičiavimo tikslumą. Tokia inventorizacija turėtų būti atliekama ir tada, kai parduotuvėje nėra pats aktyviausias sezonas. Tinkamas inventorizavimo planavimas taip pat turėtų užtikrinti, kad atitinkamas darbuotojų skaičius galėtų dirbti darbo valandomis ir po jo.
Kitas svarbus atsargų planavimo aspektas yra tai, kad įmonė turėtų pritaikyti atsargų skaičių prie įmonės produktų. Pavyzdžiui, mažmeninė parduotuvė gali kasmet atlikti visą parduotuvės inventorių, o kiekvieną savaitę skaičiuojami tik tam tikri produktai. Paprastai tai daroma gaminiams, kurių paklausa yra didelė, siekiant užtikrinti jų prieinamumą, arba gaminiams, kuriems kyla didesnė vagystės rizika. Gamintojai ir kitos įmonės gali į tai atsižvelgti skaičiuodamos atsargas, pvz., raštinės reikmenis, siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai galėtų gauti dažniausiai naudojamų produktų; tokios įmonės taip pat gali dažniau inventorizuoti populiarias prekes, kad įsitikintų, jog šios prekės yra pagaminamos pakankamai greitai, kad patenkintų klientų poreikius.