Vienas iš pagrindinių sprendimų, susijusių su avininkyste, yra avių ganymo tikslo pasirinkimas. Daugelis ūkininkų augina avis skersti mėsai arba kirpti dėl jų vilnos, o kiti augina ar augina avis, kad jas parduoti. Kita avių auginimo forma – melžiamų avių auginimas melžti. Parodinių avių priežiūra ir grynaveislių veisimas taip pat yra įprasta praktika. Be to, kai kurie entuziastai augina namines avis kaip hobį.
Yra daug avių veislių, o avių rūšių nustatymas yra svarbi avininkystės dalis. Kai kurios avių rūšys yra tinkamos mėsai gaminti, o kitos labiau vertinamos dėl vilnos kokybės. Kitos avių veislės, pavyzdžiui, tam tikros grynaveislės klasės, yra tinkami veisimui. Geografinė padėtis gali turėti įtakos nustatant, kokias avis pasirinkti, nes kai kurios veislės yra labiau paplitusios tam tikrose pasaulio dalyse.
Tinkama mityba ir gėlo vandens tiekimas yra pagrindiniai bet kokio tipo gyvulių auginimo klausimai. Avys ganosi natūraliai ir joms paprastai suteikiama galimybė patekti į dalį žolės žemės, dažnai vadinamos ganykla. Žemės kiekis, reikalingas tinkamai patenkinti mitybos poreikius, priklauso nuo avių skaičiaus, nes didelei bandai reikia daugiau ganyklų nei mažai bandai. Komercinis avių auginimas paprastai apima gausų žemės plotą, skirtą avims klajoti ir ganytis. Smulkūs avių ūkiai naudoja kuklesnį žemės plotą, kartais kartu su grūdais ar šienu papildomam pašarui.
Prieglauda yra dar vienas pagrindinis dalykas tiems, kurie augina naminius gyvūnus. Jei avių auginimas vyksta šaltame klimate, gyvūnams gali prireikti juos apsaugoti, o prieglaudos gali nebūti vietovėse, kur temperatūra yra vidutinė ištisus metus. Prieš kirpimą avims gali prireikti pastogės nuo aplinkos, kad būtų užtikrinta, jog jos vilna proceso metu būtų sausa, o po kirpimo – apsaugoti nuo aplinkos poveikio.
Bet kokio tipo avių auginimui labai svarbu išlaikyti sveiką bandą. Bet kokio amžiaus ir veislės avys yra jautrios įvairioms ligoms ir sveikatos problemoms. Ūkininkai ar veterinarijos gydytojai dažnai skiepija avis, kai jos yra jaunos, kad išvengtų ligų. Palyginti su subrendusiomis avimis, ėriukai yra labiau linkę sirgti tam tikromis ligomis ir dažnai jiems reikia ypatingo dėmesio, kad išlaikytų savo sveikatą. Veterinarijos gydytojo konsultacija gali padėti avių augintojams išvengti ir išgydyti avių ligas.
Avių auginimas taip pat susijęs su pulko saugumu, nes ir subrendusioms avelėms, ir jauniems ėriukams gresia plėšrūnai. Naudodami sarginį šunį arba žmogaus prižiūrėtoją, dar vadinamą piemeniu, galite apsaugoti avis nuo gamtos pavojų ir išlaikyti saugumą. Ūkininkai taip pat gali pasirinkti prieglaudą, kad apsaugotų avis nuo plėšrūnų naktį.