Badas yra būklė, kurią sukelia staigus arba laipsniškas maisto trūkumas. Badavimo simptomai gali pasireikšti netrukus po to, kai pirmą kartą atsisakoma valgyti, tačiau jie gali progresuoti skirtingu greičiu, priklausomai nuo to, kaip greitai auka pašalinama iš visų maitinimo šaltinių. Kai kurie bado simptomai yra matomi, o kiti yra vidiniai. Badavimas gali atsirasti tiek savanoriškai, kaip taikant ekstremalias svorio metimo dietas, tiek nevalingai, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo ar paprasčiausio maisto nebuvimo.
Dažnai pirmieji badavimo simptomai yra virškinimo pobūdžio. Žmogus ar gyvūnas, kuriam staiga atsisakoma valgyti, keletą dienų jausis labai geidulingai, bet tada pamažu galės tam tikru mastu ignoruoti šį jausmą. Skrandžio skausmas dažnai greitai išsivysto, vėliau gali virsti su virškinimu ir atliekomis susijusiais sindromais, tokiais kaip stiprus ir skausmingas vidurių užkietėjimas, po kurio seka nekontroliuojamas viduriavimas. Ankstyvieji bado simptomai yra alpimas, silpnumas ir galvos svaigimas. Taip pat gali greitai padidėti troškulys.
Badavimo simptomai laikui bėgant tampa labiau matomi. Riebalinės ląstelės veide ir aplink akis linkusios greitai išsisklaidyti, todėl auka atrodo įdubusi arba įdubusi. Gali susilpnėti koordinavimas, o paprastos užduotys gali tapti sudėtingos. Kūnas pamažu nyksta, nors pėdos ir rankos gali išsipūsti sulaikytu vandeniu ir sukelti edemas. Badaujantis žmogus ar gyvūnas gali jausti padidėjusį šalčio pojūtį, nes ilgai badaujant kūno temperatūra pradeda sparčiai kristi.
Viduje bado simptomai pradeda kenkti kūno sistemoms. Nukrenta kraujo lygis, prasideda sunki anemija arba geležies trūkumas. Kūnas stengiasi apsaugoti svarbiausius savo organus, surydamas riebalų ir raumenų atsargas, kad palaikytų širdies ir smegenų veiklą. Psichinė funkcija viso proceso metu mažėja, nes smegenims nuolat trūksta reikalingų maistinių medžiagų.
Būklei progresuojant link mirties, psichiniai simptomai tampa ekstremalesni. Daugelis aukų patenka į chronišką apatiją, negali pajudėti net dėl pagrindinių kūno poreikių. Kai kurie pradeda turėti ryškių haliucinacijų ir kenčia sumišimą, galvos svaigimą ir ryškius sapnus. Norint pasiekti šias vizijas, imamasi tam tikro ritualinio badavimo, tačiau badaujantis žmogus turi greitai grįžti prie priežiūros ir maisto, kad išvengtų mirties.
Aukos, kurios miršta dėl su badu susijusių priežasčių, dažniausiai tai daro sustodamos širdžiai. Kai širdis nebegali išsilaikyti iš kūno išteklių, ji neturi kito pasirinkimo, kaip nustoti funkcionuoti. Kai kurios aukos patenka į komą kelioms dienoms, kol tai įvyksta.
Badas yra užsitęsusi ir žiauri mirtis, kuriai būdingas didžiulis diskomfortas ir funkcijų praradimas. Netgi tie, kurie imasi šio proceso savo noru, norėdami numesti svorio arba kaip politinio pareiškimo dalis, gali patirti nuolatinį organų pažeidimą arba medžiagų apykaitos sutrikimus. Jei atrodo, kad asmuo ar gyvūnas patiria priverstinį badą dėl piktnaudžiavimo ar išteklių trūkumo, svarbu kuo greičiau įspėti gerovės institucijas. Žmonės, kurių būklė yra pažengusi, negali tiesiog grįžti prie įprasto maitinimosi, bet medicinos specialistai turi nukreipti juos į sveikatą.