Bendrasis adaptacijos sindromas, dar žinomas kaip atsakas į stresą, turi tris etapus. Sindromas prasideda, kai kūnas susiduria su stresu, pavyzdžiui, emociniu nerimu ar fizinio sužalojimo grėsme. Pirmajame etape kūnas ruošiasi veiksmui, inicijuodamas kovos arba bėk atsaką. Antrojo etapo metu kūnas išlieka budrus, nors ir bando normalizuotis prie naujų stresoriaus sukeltų sąlygų. Paskutinėje bendrojo adaptacijos sindromo stadijoje organizmas išsenka ir nustoja kovoti su streso veiksniu.
Kai žmogų veikia stresorius, organizme įvyksta cheminių pokyčių, kurie yra skirti padėti tam žmogui sėkmingai susidoroti su stresą keliančiu įvykiu. Pirmoji bendrojo adaptacijos sindromo stadija, vadinama aliarmo stadija, pasižymi adrenalino išsiskyrimu į kraują. Adrenalinas sukelia kovos arba bėk reakciją, kuri, kaip rodo jo pavadinimas, paruošia žmogų bėgti nuo pavojaus arba kovoti su juo. Pirmoje bendrojo adaptacijos sindromo stadijoje pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, širdies plakimas, išsijungia neesminės sistemos, pavyzdžiui, virškinimas. Baimė ir nerimas taip pat yra šio etapo dalis, nes šios emocijos padeda žmogui išlaikyti budrumą ir sutelkti dėmesį į tiesioginį pavojų.
Po aliarmo stadijos žmogus pereina į antrąją bendrojo adaptacijos sindromo stadiją – pasipriešinimo stadiją. Nors daugelis streso veiksnių gali sukelti mirtį, jei žmogus išgyvena pavojų, jo neįveikęs, jo kūnas bando kuo geriau prisitaikyti prie naujų sąlygų. Papildoma energija investuojama į imuninę sistemą, ir nors žmogus gali atrodyti gana ramus, organizmas, eidamas pasipriešinimo etapą, dirba daug sunkiau nei esant mažam stresui arba jo visai nėra. Asmuo gali ir toliau būti fizinio ir emocinio susijaudinimo būsenoje, kaip ir aliarmo stadijoje, nors šioje antroje stadijoje susijaudinimo lygis yra daug žemesnis.
Ilgainiui organizmas negali išlaikyti papildomos energijos, reikalingos išlikti pasipriešinimo stadijoje, tada žmogus pereina į trečiąją bendrojo adaptacijos sindromo stadiją – išsekimo stadiją. Šiuo metu kūnas negali išlaikyti pavojaus ar pasipriešinimo būsenos ir nustoja kovoti. Jei stresoriai tęsiasi ir pasiekus šią stadiją, žmogus gali tapti imlus tam tikroms ligoms, nes nebelieka papildomos energijos investuoti į imuninę sistemą.