Beta adrenoblokatoriai arba beta adrenoblokatoriai gali būti naudojami daugeliui žalingų širdies nepakankamumo simptomų gydyti. Liga, kuri yra klinikinė būklė, kai širdis nesugeba pumpuoti reikiamo kiekio deguonies prisotinto kraujo, yra reguliariai gydoma beta adrenoblokatoriais. Beta adrenoblokatoriai mažina širdies nepakankamumo simptomus, kuriuos sukelia hormonų, vadinamų katecholaminais, perteklius. Be to, beta blokatoriai gali gydyti kitus galimus simptomus, įskaitant aukštą kraujospūdį, krūtinės skausmą ir širdies aritmiją. Įrodyta, kad beta blokatorių vartojimas sergant širdies nepakankamumu sumažina hospitalizacijos poreikį, sulėtina ligos progresavimą ir bendrą mirtingumo riziką.
Beta adrenoblokatorių vartojimas sergant širdies nepakankamumu pirmiausia yra susijęs su vaisto poveikiu širdies susitraukimų dažniui. Vaistai, veikiantys simpatinę nervų sistemą, sumažina paciento širdies susitraukimų dažnį, neleidžiant širdžiai dirbti sunkiau dėl šios būklės. Tačiau pirmą kartą tiriant vaistą, šis poveikis nebuvo laikomas pageidaujamu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Sumažėjęs širdies susitraukimų dažnis gali pabloginti širdies nepakankamumo simptomus, tačiau tęsiant tyrimus paaiškėjo, kad beta adrenoblokatoriai turi pranašumų, viršijančių šią riziką. Gydytojui sprendžiant, ar vartoti beta adrenoblokatorius, svarbi tiksli širdies nepakankamumo atvejo etiologija. Atrodo, kad atvejis, atsirandantis dėl sutrikusio skilvelių prisipildymo, priešingai nei dėl sutrikusio skilvelių ištuštinimo, širdies nepakankamumo atveju geriau reaguoja į beta blokatorius.
Be simpatinio poveikio širdies raumeniui, beta adrenoblokatoriai, sergantys širdies nepakankamumu, veikia inkstų renino/angiotenzino sistemą. Beta blokatoriai mažina hormono renino sekreciją. Sumažėjus renino kiekiui, vyksta įvykių kaskada, mažinanti širdies poreikį deguoniui. Kaskada sumažina tarpląstelinio skysčio tūrį ir padidina kraujo gebėjimą sulaikyti ir pernešti deguonį į kūno audinius. Gydymas beta adrenoblokatoriais gali būti papildytas ir daugeliu atvejų papildomas diuretikais ir angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais, kurie sustiprina šį poveikį.
Pacientai, kuriems ramybės būsenoje pasireiškia stiprus dusulys – dusulys – yra tarp tų, kuriems negalima skirti gydymo beta blokatoriais. Sunkus dusulys gali padidinti riziką, susijusią su gydymu beta blokatoriais. Kai kurie pacientai laikomi hemodinamiškai nestabiliais, jei jų kraujas blogai perneša deguonį net ir įprastomis aplinkybėmis; šie pacientai taip pat gali būti netinkami gydymo kandidatai.