Orofaringinis vėžys – tai vėžys, pažeidžiantis vidurinę ryklės dalį, kuri apima dažniausiai esantį padėklą, nugarą arba burną, liežuvio užpakalinę dalį, tonziles ir ryklės sieneles. Ja dažniausiai serga vyresni nei 60 metų vyrai, ypač afrikiečių kilmės. Labai svarbu įspėti sveikatos priežiūros specialistą, jei atsiranda burnos ir ryklės vėžio simptomų, kad būtų galima laiku planuoti gydymą. Dažniausi simptomai yra gumbas gerklėje arba burnos gale, nuolatinis gerklės skausmas, rijimo pasunkėjimas, ausų skausmai ir svorio kritimas.
Pirmieji burnos ir ryklės vėžio simptomai paprastai yra gumbas gerklės šone, gerklės viduje arba burnos viduje, po kurio paprastai atsiranda gerklės skausmas. Didelis gumbas gerklės šone gali reikšti, kad vėžys jau išplitęs bent į vieną limfmazgį. Nuolatinis gerklės skausmas yra dar vienas požymis ir paprastai būna kartu su kosuliu. Normalu, kad skausmas yra tik vienoje gerklės pusėje – ypač ryjant – ir skausmas jaučiamas ausyje. Taip yra dėl to, kad ausies nervų galūnės eina tais pačiais takais gerklėje, o tai gali sukelti skausmą.
Žmogus, įtaręs, kad gali sirgti burnos ir ryklės vėžiu, dažnai patiria rijimo sunkumų. Dažniausiai taip yra dėl stemplę blokuojančio vėžio ar tiesiog skausmo. Jei yra užsikimšimas, kitas burnos ir ryklės vėžio simptomas taip pat gali būti balso pasikeitimas. Balsas gali skambėti dusliau ir nuobodu, ką gydytojai paprastai vadina „karšta bulve“. Kiti dažni burnos ir ryklės vėžio požymiai ir simptomai yra nepaaiškinamas ir staigus svorio kritimas, leukoplakija arba eritroplakija, kuri yra baltos arba raudonos dėmės burnos ir ryklės srityje. Žandikaulis taip pat gali išsipūsti arba pasidaryti labai sunku judėti. Retais atvejais dantys gali atrodyti palaidi.
Kai kurie iš šių simptomų nėra išskirtiniai burnos ir ryklės vėžio požymiai, bet gali būti susiję ir su kita rimta sveikatos būkle. Todėl dauguma medicinos specialistų primygtinai rekomenduoja kreiptis į gydytoją, kai atsiranda pirmieji burnos ir ryklės vėžio simptomai. Burnos ir ryklės vėžio gydymas paprastai priklauso nuo paciento amžiaus ir, dar svarbiau, nuo vėžio pažengimo. Patvirtinus burnos ir ryklės vėžį, gydytojas gali pasiūlyti įvairius gydymo būdus, kurie tinka kiekvienu konkrečiu atveju.