Įrodyta, kad chromo papildai turi daug naudos ir tam tikrų pavojų. Sveikesnė cukraus apykaita, sumažėjęs cholesterolio kiekis, pagerėjusi riebalų apykaita ir pagerėjusi raumenų masė yra vieni iš chromo papildų pranašumų. Taip pat yra keletas galimų šio mineralo trūkumų; tai galimi inkstų ar kepenų sutrikimai, padidėjusi vėžio rizika ir raumenų irimas.
Chromas įvardijamas kaip esminis mikroelementas, o tai reiškia, kad nedideliais kiekiais jis svarbus tinkamam viso organizmo funkcionavimui. Tai ypač padeda palaikyti sveiką gliukozės kiekį ir tinkamai metabolizuoti angliavandenius bei riebalus. Šioms funkcijoms gali trukdyti chromo trūkumas, kurį sukelia trivalenčio chromo, mineralo maistinės pusės, trūkumas. Trūkumas gali būti pašalintas valgant maistą, kuriame gausu chromo (dažniausiai naudojami grūdai, grūdai ir alaus mielės), arba naudojant atitinkamą chromo papildų dozę.
Vienas iš plačiausiai žinomų chromo papildų pranašumų yra padidėjęs gebėjimas metabolizuoti cukrų ir insuliną. Tyrimai rodo, kad chromas mažina organizmo atsparumą insulinui ir gali padėti diabetikams palaikyti sveikesnį gliukozės kiekį. Tai taip pat padeda efektyviau transportuoti cukrų per sistemą, kad juos būtų galima paversti energija; chromas taip pat palaiko angliavandenių, riebalų ir baltymų srautą, kuris taip pat virsta energija.
Dėl vaidmens sintezuojant cholesterolį, kai kurie šalininkai mano, kad chromo papildai yra svarbūs norint sumažinti ir palaikyti sveiką cholesterolio kiekį. Tai taip pat gali padėti numesti svorio ir auginti raumenų masę. Nors galutinių mokslinių išvadų šiuo klausimu nepadaryta, daugelis patyrė šiuos chromo papildų vartojimo privalumus.
Tačiau chromas nėra be galimų pavojų. Nors yra nedaug šalutinių poveikių, jei tokių yra, chromo papildai gali turėti sąsajų su kai kuriomis rimtomis sveikatos būklėmis. Vienu plačiai nuskambėjusiu atveju chromo papildus vartojęs vartotojas patyrė inkstų ir kepenų pažeidimą bei anemiją. Tačiau reikia pažymėti, kad vartotojas suvartojo 6–12 kartų didesnę nei rekomenduojamą paros dozę.
Padidėjusi vėžio rizika yra dar vienas dažnai minimas chromo pavojus. Tai pirmą kartą buvo pripažinta XIX amžiuje, kai chromatinių dažų įmonės darbuotojai nerimą keliančiu greičiu susirgo įvairių rūšių vėžiu. Šiuolaikiniai tyrimai parodė galimybę, kad chromas gali suaktyvinti žalingų laisvųjų radikalų gamybą organizme. Tačiau, kaip buvo atlikta mažai mokslinių tyrimų apie chromo papildų naudą, taip pat buvo mažai tyrimų dėl galimų trūkumų.