Tobulėjant medicinos mokslams, daugelis žmonių mano, kad plaučių persodinimo nuo cistinės fibrozės, kuri prilygsta naujai pradžiai su naujais kvėpavimo organais, nauda nusveria giliai invazinės operacijos trūkumus. Plaučių persodinimo privalumai yra tai, kad pašalinami ryškiausi ligos padariniai ir nebelieka plaučių infekcijų. Pagrindinis plaučių persodinimo dėl cistinės fibrozės trūkumas yra tas, kad tokia didelė operacija gali būti mirtina. Kiti plaučių transplantacijos dėl cistinės fibrozės trūkumai yra organo atmetimo rizika ir tai, kad pacientui vis tiek reikės vartoti vaistus nuo šios būklės ir išvengti organo atmetimo.
Chirurgija pacientams, sergantiems cistine fibroze, paprastai apima abiejų plaučių pakeitimą, tačiau prireikus vieną paaukotą plautį galima padalyti į dvi dalis, kad paciento funkcija būtų dvigubai efektyvesnė. Cistinė fibrozė yra progresuojanti liga, kuri atsiranda dėl cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliatoriaus (CFTR) geno mutacijos. Dėl to prakaitui, gleivėms ir virškinimo sultims būtinų baltymų trūkumas sukelia randus, cistų susidarymą, virškinimo sutrikimus ir dažnas krūtinės ląstos infekcijas. Galų gale tai gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, o tai reiškia, kad plaučių transplantacija yra vienintelė galimybė, jei pacientas susidurs su visišku plaučių nepakankamumu ir mirtų per anksti. Pirmoji sėkminga plaučių transplantacija buvo atlikta 1983 metais Toronte, o pirmoji dvigubų plaučių transplantacija dėl cistinės fibrozės tame mieste atlikta 1988 metais.
Rizika, kad pacientas miršta per plaučių persodinimo operaciją, mažėja, o operacija tapo gana įprasta. Tyrimai rodo, kad didžioji dauguma pacientų, kuriems persodinti plaučiai, išgyvena ilgiau nei vienerius metus. Be išgyvenimo, kiti tokios operacijos privalumai yra tai, kad cistine fibroze sergantys pacientai greičiausiai įgis naują gyvenimą ir vėl galės pradėti aukštesnio lygio fizinę veiklą.
Tarptautiniu mastu plaučių organų donorystės lygis išlieka žemas, todėl dažniausiai laukiančiųjų sąrašų viršuje patenka žmonės, kuriems labai reikia transplantacijos. Tada jie turi susidurti su neaiškiu rezultatu, kai tinkamas organas juos pasiekia laiku. Paėmus iš donoro plaučiai, kaip ir širdys, neišsaugo, todėl juos reikia persodinti per kelias valandas. Pacientai, esantys laukiančiųjų sąrašuose, turi būti visada pasiekiami ir būti šalia operacinės. Tačiau jiems dažnai būna lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kai jie patenka į laukiančiųjų plaučių transplantacijos sąrašą, todėl jie jau gali būti ligoninėje su mechaniniu respiratoriumi.