Yra daug skirtingų dantenų vėžio simptomų. Dauguma simptomų yra tiesiogiai susiję su dantenomis. Tačiau yra ir kitų simptomų, kurie paveikia žmogaus kaklą, gerklę ar net ausis. Vienas iš ryškiausių dantenų vėžio ar bet kurio kito burnos vėžio simptomų yra dantenų, lūpų ir aplinkinių burnos sričių patinimas. Tai gali būti bendras patinimas arba tam tikrose vietose gali atsirasti gumbų ir iškilimų. Patinimą taip pat gali lydėti pluta dėmės ir erozijos burnoje.
Daugelis žmonių, sergančių burnos vėžiu, įskaitant dantenų vėžį, taip pat patiria kraujavimą iš burnos. Šį kraujavimą gali lydėti baltos ir raudonos dėmės burnoje. Skausmas ar jausmas, kad kažkas įstrigo burnoje, taip pat yra dažni simptomai.
Be skausmo, dantenų vėžio simptomai taip pat gali apimti bendrą dantenų, veido ir net kaklo tirpimo jausmą. Dėl to gali būti sunku kramtyti, nuryti ar net kalbėti. Kartais tai lydi gerklės skausmas arba balso pasikeitimas, dėl kurio gali būti sunku kalbėti.
Dantenų vėžys taip pat gali sukelti stiprų galvos ir ausų skausmą, kartais sukeliantį galvos svaigimą ar pykinimą. Šie simptomai kartu su skausmu, kurį sukelia kiti simptomai, gali sukelti dramatišką svorio kritimą, nes dėl jų beveik neįmanoma valgyti.
Nors kiekvienas gali susirgti bet kokia burnos vėžio forma, jis daug dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Pasak Amerikos vėžio draugijos, vyrams yra dvigubai didesnė rizika nei moterims. Burnos vėžio rizika taip pat didėja su amžiumi; ji dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 metų žmonėms nei jaunesniems.
Rūkymas yra pagrindinis rizikos veiksnys, galintis prisidėti prie dantenų vėžio ir kitų burnos vėžio formų. Dar didesnis rizikos veiksnys nei rūkymas yra nerūkomas tabakas. Žmonėms, vartojantiems kramtomąjį tabaką, panardinus ir uostymą, tikimybė susirgti burnos vėžiu yra 50 kartų didesnė nei tiems, kurie to nevartoja. Besaikis gėrimas taip pat yra rizikos veiksnys, galintis padidinti tikimybę susirgti burnos vėžiu.
Jei žmogui pasireiškia dantenų vėžio simptomai, odontologas paprastai atlieka burnos šepetėlio biopsiją. Kai kuriais atvejais taip pat gali būti atliekama skalpelio biopsija, kuri iš tikrųjų pašalina kai kuriuos audinius iš burnos. Nustačius vėžį, paprastai pradedama chemoterapija ir kiti vėžio gydymo būdai. Vienerių metų išgyvenamumas sergant dantenų vėžiu paprastai yra apie 81 proc., o po penkerių metų jis sumažėja iki 56 proc., o po 46 metų – iki 10 proc.