Kokie yra daugybinės mielomos kamieninių ląstelių persodinimo privalumai ir trūkumai?

Kamieninių ląstelių transplantacija sergant daugybine mieloma gali pailginti kai kurių pacientų gyvenimą. Kita vertus, gelbėjimo procedūra gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant antrinį vėžį, transplantato nepakankamumą ir net mirtį. Vidutinio sunkumo reakcijos apima kraujavimą ir infekcijas, taip pat gali atsirasti mažiau rimtų komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas ir katarakta.

 

Nors daugybinės mielomos kamieninių ląstelių transplantacija nėra išgydoma, pacientai, kuriems atliekama procedūra, dažnai gali sulėtinti ligos progresavimą. Sėkmingai atlikus procedūrą, kai kuriems pacientams dažnai pasireiškia simptomų remisija ir ligos progresavimas. Daugybine mieloma sergantys pacientai gali pasirinkti autologinę ir alogeninę kamieninių ląstelių transplantaciją. Autologinės kamieninių ląstelių transplantacijos metu paimamos paties paciento kamieninės ląstelės, o per alogenines kamienines ląsteles paimamos kamieninės ląstelės iš artimo donoro.

 

Kamieninių ląstelių transplantacijos procesas suteikia galimybę pailginti gyvenimą, tačiau procedūra taip pat kelia rimtą pavojų. Galiausiai kiekvienas pacientas turės įvairių reakcijų – nuo ​​nedidelio iki labai rimto šalutinio poveikio. Yra žinoma, kad daugybine mieloma sergantiems pacientams pasireiškia nevaisingumas ir katarakta po viso kūno švitinimo, kuris įvyksta prieš pradedant gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Nevaisingumo atveju ovuliacijai bus reikalinga pakaitinė hormonų terapija. Tie, kurie kartu su kamieninių ląstelių transplantacija vartoja steroidus, turi didesnę kataraktos atsiradimo tikimybę.

 

Nenormalus kraujavimas arba trombocitopenija ir infekcijos yra potencialiai rimtos kamieninių ląstelių transplantacijos dėl daugybinės mielomos komplikacijos. Trombocitopenija yra mažas trombocitų kiekis kraujyje. Dėl šios būklės gali atsirasti gausus kraujavimas ir mėlynės. Oportunistinės infekcijos taip pat kelia vidutinį ar rimtą pavojų paciento savijautai ir sveikimui, ypač jei vartojami imunosupresiniai vaistai. Bakterinės infekcijos gydomos galingais antibiotikais, o grybelinės – priešgrybeliniais vaistais, tokiais kaip flukonazolas.

 

Daug rimtesnės kamieninių ląstelių transplantacijos pasekmės yra antrinis vėžys, pvz., leukemija ir limfoma, ypač kai kuriems daugybinės mielomos pacientams, kuriems prieš kamieninių ląstelių transplantaciją taikoma chemoterapija ir spinduliuotė. Transplantato nepakankamumas ir transplantato prieš šeimininką liga (GVHD) yra dvi gyvybei pavojingos komplikacijos, kurios gali sukelti organų nepakankamumą ir net mirtį. Transplantato nepakankamumo atveju kamieninės ląstelės nesugeba augti, todėl atsiranda kaulų čiulpų nepakankamumas. GVHD apima donoro persodintas kamienines ląsteles, kad atakuotų recipiento kūno audinius. Alogeninės transplantacijos recipientai turi didesnę riziką susirgti ūminėmis ir lėtinėmis GVHD formomis nei tie, kuriems persodinamos autologinės kamieninės ląstelės dėl daugybinės mielomos.