Kokie yra dažni gripo simptomai?

Dažni gripo simptomai yra karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys ir silpnumas. Paprastai šie požymiai atsiranda staiga, kai dreba šaltis ir nėra peršalimo simptomų, tokių kaip sloga ir čiaudulys. Be to, dažnai jaučiamas galvos skausmas, akių skausmas ir jautrumas šviesai. Dėl gripo požymių žmogus gali būti toks silpnas, kad jis vos gali pakilti iš lovos.

Kartais gali būti sunku atskirti gripo simptomus nuo peršalimo, kuris paprastai yra daug lengvesnė liga, simptomus. Peršalimas paprastai sukelia nosies užgulimą, gerklės skausmą, čiaudulį ir slogą. Gali būti kūno skausmų, tačiau jie dažniausiai nėra tokie stiprūs, kad sutrikdytų žmogaus kasdienybę, kaip sergant gripu. Nors gripą gali lydėti lengvi peršalimo simptomai, jų paprastai nėra.

Įkyrus kosulys, kuris gali pablogėti ir sukelti didelį diskomfortą krūtinėje ir aukštą karščiavimą, dažnai skatina pacientą kreiptis į gydytoją. Nors yra įvairių gripo atmainų, simptomai yra panašūs. Pageidautinas gydymas apima nereceptinių skausmą malšinančių ir karščiavimą mažinančių vaistų vartojimą, pakankamą skysčių kiekį ir daug poilsio. Kadangi gripo simptomai dažnai yra karščiavimas, svarbu išlaikyti gerą hidrataciją, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Kadangi gripą dažniausiai sukelia virusas, antibiotikai nėra pirmasis gydymo pasirinkimas. Nebent infekciją sukelia bakterijos, antibiotikai yra nenaudingi. Netinkamas šių vaistų vartojimas taip pat gali prisidėti prie antibiotikams atsparių bakterijų padermių atsiradimo, o tai yra pavojinga.

Nedažnai gripo simptomai yra širdies plakimas arba širdies plakimas. Tai dažniausiai sukelia karščiavimas ir dehidratacija. Skrandžio sutrikimas, viduriavimas ir pykinimas taip pat gali pasireikšti sergant gripu, tačiau dažniausiai tai yra karščiavimo, o ne paties gripo pasekmė. Be to, gripo simptomų nereikėtų painioti su „skrandžio gripu“. Ši būklė paprastai yra susijusi su bakterine infekcija ir dažniausiai atsiranda valgant maistą, užterštą ligą sukeliančiomis bakterijomis. Kaip ir gripą, skrandžio gripą reikia gydyti skysčių pakeitimu ir tinkamu poilsiu.

Kartais, kai gripo simptomai nepraeina, gydytojas gali rekomenduoti kitas intervencijas, pvz., antivirusinius vaistus. Sunkiais atvejais pacientą gali prireikti hospitalizuoti dėl intraveninės skysčių pakaitinės terapijos. Tačiau paprastai gripo simptomai išnyksta maždaug po savaitės ir papildomo gydymo paprastai nereikia. Žiemos mėnesiais, kai daugėja gripo atvejų, žmonės turi įsitikinti, kad jie dažnai plauna rankas ir, kai tik įmanoma, vengia užsikrėtusių žmonių. Be to, patariama, kad užklupus gripui tėvai neleistų vaikus iš mokyklos, o žmonės susilaikytų nuo darbo.