Radiacinė terapija – gydymo būdas, kai pacientai patiria jonizuojančiąją spinduliuotę – turi nemažai bendrų šalutinių poveikių. Dažnos spindulinės terapijos komplikacijos gali apimti tiesiogines problemas, tokias kaip odos sudirginimas, pykinimas ir opos, taip pat ilgalaikis šalutinis poveikis, įskaitant fibrozę, odos retinimą ir limfedemą. Radiacinės terapijos šalutinis poveikis gali būti apribotas naudojant mažiausią įmanomą spinduliuotės dozę, o jį galima sumažinti įvairiais vaistais. Daugelis šalutinių spindulinės terapijos poveikių yra neišvengiami, nes spinduliuotė vienodai kenkia normalioms ir nenormalioms ląstelėms.
Radiacinės terapijos šalutinis poveikis gali išsivystyti iš karto toje vietoje, kur skiriama spinduliuotė. Šis vietinis šalutinis poveikis gali būti odos paraudimas, patinimas ir lupimasis. Jei tokios vietos kaip burna yra apšvitintos, gali atsirasti opų. Virškinimo trakto spinduliuotė gali sukelti viduriavimą. Sėklidės ar kiaušidės veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės gali sukelti nevaisingumą, kuris gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo spinduliuotės dozės.
Kiti dažni spindulinės terapijos šalutiniai poveikiai išsivysto laikui bėgant. Apšvitos vietos audinys dažnai niekada visiškai nesunormalėja. Oda, kraujagyslės ir limfagyslės gali prarasti tam tikrą struktūrinį vientisumą, dėl to oda gali išslinkti, gali iškristi plaukai, lengvai susidaryti mėlynės, atsirasti limfedema ir fibrozė.
Kai kurie retesni radiacijos šalutiniai poveikiai atsiranda laikui bėgant. Tyrimai rodo, kad spinduliuotė į širdį padidina ilgalaikę širdies ligų riziką. Radiacinė terapija taip pat padidina vėžio, tokių kaip leukemija ir limfoma, riziką.
Geriausias būdas išvengti radiacinės terapijos šalutinio poveikio yra sumažinti spinduliuotės poveikį. Pagrindinis visų spindulių vartojimo principas yra naudoti mažiausią veiksmingą dozę mažiausioje kūno vietoje, kad būtų išvengta kuo daugiau šalutinių spindulinės terapijos poveikių. Buvo sukurti įvairūs metodai, skirti sutelkti spinduliuotę į nedidelį plotą.
Kiti šalutiniai spindulinės terapijos poveikiai gali būti sprendžiami atsiradus simptomams. Kai kurie losjonai ir kremai gali sumažinti skausmą, susijusį su odos paraudimu ar lupimusi. Skausmą malšinantys vaistai gali sumažinti skausmą, susijusį su burnos opomis. Antiemetikai gali sumažinti pykinimą ir vėmimą.
Spindulinės terapijos taikymas priklauso nuo jo gebėjimo pakenkti genetinei ląstelių medžiagai – dezoksiribonukleino rūgščiai (DNR). DNR pažeidimas lemia ląstelių mirtį, nesvarbu, ar miršta paveikta ląstelė, ar paveiktos ląstelės palikuonys. Jonizuojanti spinduliuotė žudo neselektyviai, o tai reiškia, kad gali būti pažeistos ir sveikos, ir vėžinės ląstelės. Normalių ląstelių mirtis sukelia daugybę šalutinių poveikių, susijusių su spinduline terapija.