Kalbos terapijos metodai yra naudojami įvairioms problemoms, turinčioms įtakos asmens kalbos aiškumui, gydyti. Technika skiriasi priklausomai nuo konkrečios problemos. Dauguma logopedinės terapijos atliekama vaikams, nes gydymas dažniausiai būna veiksmingesnis, kol paciento kalba dar vystosi.
Yra trys pagrindiniai problemų tipai, kuriems gali prireikti kalbos terapijos metodų. Artikuliacija yra susijusi su sunkumais skleidžiant garsus pakankamai aiškiai, kad kiti žmonės suprastų, ką kalba kalbėtojas. Sklandumas yra tada, kai kyla problemų dėl kalbos modelio, dažniausiai mikčiojimo forma. Rezonansas apima problemas, turinčias įtakos balso garso kokybei, pavyzdžiui, garsumui ar tonui. Šios problemos gali atitraukti klausytoją nuo perduodamos žinutės ir sukelti kalbėtojui fizinį skausmą.
Yra trys pagrindinės kalbos terapijos metodų kategorijos. Tai nebūtinai atitinka trijų tipų problemas. Tinkamiausia technika priklausys ne tik nuo konkrečios problemos, bet ir nuo jos priežasčių bei asmeninių paciento aplinkybių.
Geriausiai žinoma kategorija yra artikuliacinė terapija. Tai reiškia, kad terapeutas sutelkia dėmesį į tai, kad pacientą aiškiai mokytų, kaip sukurti tam tikrus garsus ir skiemenis. Tai gali apimti fizines demonstracijas, kaip naudoti liežuvį ir burną konkretiems garsams. Pratimai paprastai bus įtraukti į žaidimo būdus, atitinkančius vaiko amžių.
Antroji kategorija yra kalbos intervencija. Tai gali atrodyti daug labiau susijusi su žaidimu ir veikla ir ne tokia formali. Tokių metodų tikslas paprastai yra paskatinti vaiką daugiau kalbėti, kad būtų lavinami kalbiniai gebėjimai. Tada terapeutas naudos šią veiklą, kad įsitikintų, jog vaikas teisingai taria žodžius.
Paskutinė kategorija yra burnos motorinė terapija. Tai daugiau fizinių pratimų, skirtų burnos ir aplinkinių raumenų vystymuisi. Šie metodai yra tinkamesni, kai kalbos problemas sukelia fizinės problemos, o ne nepakankamai išvystyti įgūdžiai. Kai kurie terapeutai taip pat naudos šiuos metodus problemoms, kurios nebūtinai yra susijusios su kalbos problemomis, pavyzdžiui, kai vaikas turi valgymo ar rijimo problemų.
Žmonių, tyrinėjančių ir taikančių logopedinius metodus, darbas kartu su pagrindinėmis problemomis tarptautiniu mastu žinomas įvairiais pavadinimais. Ši sritis Šiaurės Amerikoje paprastai žinoma kaip kalbos kalbos patologija arba SLP. Jungtinėje Karalystėje kalbos ir kalbos terapija yra labiau paplitęs terminas, dažnai su santrumpa SALT. Australija tai tiesiog vadina kalbos patologija.