Ribinis asmenybės sutrikimas yra būklė, kuri dažniausiai diagnozuojama esant keletui simptomų, susijusių su individo impulsyviu elgesiu, santykių modeliais ir savęs suvokimu. Impulsyvumo simptomai, susiję su ribiniu asmenybės sutrikimu, gali būti elgesys, galintis pakenkti sau. Asmuo, turintis šį sutrikimą, paprastai turi asmeninę nestabilių santykių istoriją. Jis arba ji gali patirti besikeičiantį savęs įvaizdį, kurį lengvai įtakoja išoriniai įvykiai. Ribinio asmenybės sutrikimo simptomai turi įtakos kiekvienam žmogaus gyvenimo aspektui, įskaitant darbą ar mokyklą bei tarpasmeninius santykius.
Vienas iš labiausiai paplitusių simptomų yra sudėtingi tarpasmeniniai santykiai. Asmuo, turintis šį sutrikimą, gali patirti greitai besikeičiantį požiūrį į svarbius žmones. Nesugebėdamas žiūrėti į kitus pilkais atspalviais, asmuo iš pradžių gali patikėti, kad naujas pažįstamas yra tobulas, bet vėliau tą patį asmenį laiko nevertu. Baimė likti vienam gali priversti individą netinkamai prisirišti prie kitų. Ir atvirkščiai, jis arba ji gali laikytis atmetančio požiūrio, bandydamas užkirsti kelią galimam apleidimui.
Impulsyvus ir potencialiai save žalojantis elgesys yra dar vienas iš dažniausiai pasitaikančių ribinio asmenybės sutrikimo simptomų. Asmuo, turintis šį sutrikimą, dažnai gali imtis rizikingo elgesio, kuris gali sukelti fizinę žalą ar kitas rimtas pasekmes, pavyzdžiui, neapgalvotą vairavimą, lošimo šėlsmą ar nesaugius lytinius santykius. Impulsyvumas taip pat gali pasireikšti kaip polinkis netinkamai reikšti pyktį, o tai gali neigiamai paveikti socialinę sąveiką ar net sukelti fizines muštynes. Šis impulsyvus elgesys gali tapti sunkesnis esant mažiau struktūrizuotoms aplinkybėms.
Kitas dažnas ribinio asmenybės sutrikimo simptomas yra dažnas asmens tapatybės jausmo kaita. Asmuo gali per daug susitapatinti su reikšmingais žmonėmis, nes nesugeba apibrėžti savo vertybių, tikslų ir pageidavimų. Savęs sampratos nestabilumas gali sukelti daugybę trikdžių darbiniame gyvenime ir asmeniniuose santykiuose. Žema savigarba taip pat gali atsirasti dėl neapibrėžto asmens savęs jausmo.
Paprastai ribinio asmenybės sutrikimo simptomai išryškėja ankstyvame pilnametystėje. Ribinio asmenybės sutrikimo diagnozei nustatyti reikia nuolatinio bent penkių simptomų, kurie turi didelį poveikį kasdieniam funkcionavimui. Ribinio asmenybės sutrikimo simptomai turi būti atskirti nuo sveikatos būklės ar vaistų poveikio.
Pasienio asmenybės sutrikimas kartais gali būti painiojamas su kitų tipų asmenybės sutrikimais, tokiais kaip histrioninis asmenybės sutrikimas arba antisocialus asmenybės sutrikimas. Be to, pasienio asmenybės sutrikimas dažnai pasireiškia kartu su kitomis psichinės sveikatos problemomis, įskaitant nuotaikos sutrikimus, valgymo sutrikimus, bipolinį sutrikimą ir piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Asmenybės sutrikimus paprastai diagnozuoja psichiatras arba kitas psichikos sveikatos specialistas, turintis specializuotą išsilavinimą. Bendrosios praktikos ar šeimos gydytojai paprastai neturi tinkamo išsilavinimo, kad galėtų tiksliai diagnozuoti ar gydyti ribinį asmenybės sutrikimą.