Dvigubos išvaržos simptomai dažniausiai yra du išsipūtimai arba patinusios vietos šalia kirkšnies, spaudimas ar sunkus jausmas ir skausmas. Ši būklė, dar vadinama dvišale išvarža, yra dviejų išvaržų atsiradimas vienu metu, dažniausiai kirkšnies kanale arba viršutinėje šlaunies dalyje šalia šlaunies arterijos. Išvarža yra susilpnėjusio audinio išsiveržimas, po kurio žarnynas įsiskverbia į kitą kūno dalį. Sunkiais atvejais kirkšnies išvarža gali nusileisti į kapšelį, sukeldama spaudimą sėklidėms.
Kartais žmogui, turinčiam dvigubą išvaržą, simptomai nepasireiškia ir ši būklė ne visada yra skausminga. Jei išvaržos yra gana mažos, gali nebūti patinimų ar iškilimų. Kartais iškilimas matomas tik žmogui stovint, keliant sunkų daiktą ar kosint.
Kai matomas išsipūtimas, jis paprastai yra sumažinamas. Kitaip tariant, jis gali būti prispaustas atgal į pilvą, kai asmuo sėdi arba guli. Jei jis patinęs, gali prireikti uždėti ledo paketą, kol jis vėl nuslys į pilvo ertmę.
Nepamirštamo iškilimo negalima spausti atgal į pilvą. Skausmingas, nesumažinamas iškilimas paprastai rodo, kad išvarža yra įkalinta arba įstrigusi. Įkalinta išvarža gali netekti deguonies, o tai sukelia rimtą problemą, vadinamą smaugimu. Išvaržos smaugimo simptomai yra išvaržos išsipūtimo spalvos pasikeitimas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, greitas širdies plakimas ir staigus skausmas. Tai yra avarinė situacija, todėl reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Nors dviguba išvarža gali atsirasti tiek vyrams, tiek moterims, ji dažniau pasitaiko vyrams, nes vyrų kirkšnies sienelė yra didesnė. Jei žmogui išsivystė kirkšnies ar šlaunikaulio išvarža, tikimybė susirgti daugybinėmis išvaržomis padidėja. Rizika susirgti kirkšnies išvarža taip pat padidėja, jei asmuo serga lėtiniu kosuliu, lėtiniu vidurių užkietėjimu arba šeimos ar asmeninės išvaržų istorijos. Neišnešiotiems naujagimiams taip pat gresia išvaržos.
Chirurgija yra vienintelis rekomenduojamas išvaržų gydymas. Yra du tipai: išvarža ir laparoskopija. Hernioragija – tai atvira operacija, kurios metu nusileidusios žarnos stumiamos atgal į pilvą, o plyšimas sutaisomas tinkleliu ir siūlėmis. Atliekant laparoskopiją reikia kelių mažų pjūvių ir per vamzdelį į pilvą įkišti nedidelę kamerą bei įrankius. Chirurgas naudoja fotoaparatą kaip vadovą išvaržai taisyti.