Dažniausi paraezofaginės išvaržos, dar vadinamos hiatal išvarža, simptomai yra rėmuo, pykinimas ir maisto atpylimas po valgio. Šie simptomai rodo būklę, vadinamą gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kuri dažniausiai pasireiškia žmonėms, turintiems paraezofaginę išvaržą. Nežinoma, ar išvarža sukelia GERL, tačiau žmonės, turintys hiatalinę išvaržą, gali būti labiau linkę į GERL simptomus. Kai kurie žmonės, turintys tokio tipo išvaržą, nežino apie šią būklę, nes jie niekada nerodo jokių simptomų.
Hiatal išvarža gali išsivystyti kaip slankioji išvarža arba paraezofaginė išvarža. Esant slankiojančiai išvaržai, kuri yra dažniausiai pasitaikanti, dalis skrandžio išsiveržia į krūtinę, kur susitinka skrandis ir stemplė. Iškyša gali būti nuolatinė arba atsirasti tik ryjant. Paraezofaginė išvarža sukelia krūtinės ląstos išsikišimą šalia stemplės, kuris visada yra ir nėra paveiktas rijimo. Dauguma išvaržų yra slankiojo tipo ir retai sukelia simptomus.
Būklė diagnozuojama rentgeno spinduliais, kai pacientas kenčia skrandžio skausmą. Išvarža pasirodo rentgeno filme kaip maišelis tarp skrandžio ir stemplės. Tyrimo metu pacientai bus reguliariai prašomi nuryti, kad nustatytų, ar problemą sukelia slenkanti išvarža.
GERL gydymas paprastai sumažina rėmenį, atsirandantį, kai sutrinka sfinkterio raumuo apatinėje stemplės dalyje ir leidžia rūgščiai atslūgti į gerklę. Antacidiniai vaistai yra veiksmingi kai kuriems pacientams, be to, yra receptinių vaistų, kurie blokuoja rūgšties perteklių skrandyje. Jei GERL negydoma, gali išsivystyti opa.
Gydytojai reguliariai rekomenduoja keisti gyvenimo būdą, kad padėtų pacientams susidoroti su GERL, kurį sukelia paraezofaginė išvarža. Viršutinės lovos dalies pakėlimas dažnai apsaugo nuo rūgšties refliukso, nes naudojamas gravitacija, kad sfinkterio raumuo būtų uždarytas. Valgydami mažesnį ir dažnesnį maistą bei vengdami valgyti vėlyvą vakarą, galite palengvinti simptomus. Riebus ir aštrus maistas gali prisidėti prie GERL epizodų, taip pat alkoholis, kofeinas ir šokoladas. Kai kurie tyrimai parodė, kad kramtomoji guma padeda gaminti daugiau seilių, kurios skiedžia rūgštį skrandyje.
Jei paraezofaginė išvarža yra didelė ir sukelia simptomus, kurie nereaguoja į vaistus, operacija yra galimybė. Chirurgija apima stemplės prijungimą prie diafragmos ir maišelio dydžio sumažinimą. Kai kurie chirurgai pasirenka ištaisyti išvaržą, net jei pacientui nėra jokių simptomų, kad vėliau būtų išvengta skubios operacijos. Planinė operacija yra prieštaringa, tačiau kai kurie gydytojai pataria palaukti, kol pasirodys simptomai.