Lupus, taip pat žinomas kaip sisteminė raudonoji vilkligė, yra uždegiminis autoimuninis sutrikimas, galintis turėti neigiamą poveikį sąnariams, odai ir įvairiems kūno organams. Simptomai pacientams labai skiriasi, tačiau kai kurie dažni vilkligės požymiai yra nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmas bei odos bėrimas, ypač ant veido. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti sunkesnių komplikacijų, tokių kaip traukuliai ir rijimo pasunkėjimas. Vilkligė nėra išgydoma, todėl gydymas skirtas atskiriems simptomams kontroliuoti. Kai kuriems pacientams vilkligė gali būti lengva, o kitų – pakankamai sunki, kad būtų pavojinga gyvybei.
Sąnarių skausmas ir artritas yra dažniausiai pasitaikantys vilkligės požymiai, dauguma pacientų, sergančių vilklige, turi šiuos simptomus. Labiausiai nuo vilkligės kenčia rankų, pirštų ir kelių sąnariai. Nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas, gali padėti malšinti patinusių sąnarių skausmą ir uždegimą. Sunkesniais atvejais gydytojas gali skirti stipresnius vaistus.
Vienas iš būdingų vilkligės požymių yra drugelio formos bėrimas per nosį ir skruostus. Nors šis bėrimas yra dažnas pacientams, sergantiems vilklige, ne visi, sergantys vilklige, turės šį bėrimą. Kai kuriems pacientams taip pat gali išsivystyti labiau išplitęs bėrimas. Saulės poveikis dažnai pablogina bėrimą.
Nepaaiškinamas karščiavimas ir nuovargis dažnai yra vilkligės požymiai. Patinusios liaukos taip pat būdingos pacientams, sergantiems vilklige. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti pilvo skausmas arba periodiniai pykinimo ar vėmimo epizodai. Kaip ir daugelio vilkligės požymių atveju, šie simptomai gali atsirasti ir išnykti nenuspėjamai.
Kai kurie varginantys vilkligės požymiai gali būti traukuliai, psichozė ar rijimo pasunkėjimas. Gali atsirasti audinių, supančių širdį ir plaučius, uždegimas, dėl kurio gali sutrikti šių gyvybiškai svarbių organų veikla. Kai kuriems vilklige sergantiems pacientams taip pat gali pasireikšti inkstų nepakankamumas, todėl gali prireikti dializės arba donoro inksto transplantacijos.
Labai svarbu, kad bet kuris pacientas, kuriam diagnozuota vilkligė, reguliariai lankytųsi pas gydytoją, net jei simptomai yra lengvi. Reguliarūs fiziniai ir laboratoriniai tyrimai dažnai gali pakankamai anksti aptikti naujas problemas ar komplikacijas, kad būtų išvengta rimtos žalos bendrai paciento sveikatai. Kiekviena vilklige serganti moteris, planuojanti pastoti, turėtų tai aptarti su savo gydytoju, nes dauguma gydytojų rekomenduos atsisakyti visų vaistų likus keliems mėnesiams iki pastojimo. Tada nėštumas bus laikomas didele rizika dėl galimų komplikacijų, nors dauguma moterų, sergančių vilklige, galės saugiai išnešioti kūdikį iki pat gimimo.