Skausmas yra labiausiai paplitęs disko paslydimo simptomas, tačiau tai, kaip šis skausmas pasireiškia ir kiek jis trunka, gali labai skirtis nuo žmogaus iki žmogaus. Daug kas priklauso nuo individualios anatomijos, taip pat nuo tikslios sužalojimo vietos ir sunkumo. Dauguma žmonių, kurių diskai paslydo, pradeda jausti bendrą skausmą vienoje kūno pusėje. Jis dažnai būna ūmiausias rankose, kojose ar kakle ir dažnai būna kartu su tirpimu ar dilgčiojimu. Skausmas dažniausiai būna stipriausias vaikštant ar kitaip judant, nors žmonės jį gali patirti bet kuriuo metu. Išialgija, kuri yra nervų spaudimo skausmo rūšis, taip pat yra labai dažnas, kaip ir bendras raumenų silpnumas ir sumažėjusios jėgos jausmas. Paslydusius diskus paprastai galima ištaisyti taikant fizinę terapiją ir tam tikrą poilsio laiką, nors daug kas priklauso nuo konkrečios situacijos.
Kodėl ir kaip slysta stuburo diskai
Paslydęs diskas, taip pat žinomas kaip išvarža arba plyšęs diskas, atsiranda, kai medžiaga iš disko branduolio nutekėja į stuburą. Žmogaus kūno stuburą sudaro 26 kaulai, vadinami slanksteliais. Tarp kiekvieno slankstelio yra diskai, užpildyti želė panašia medžiaga, kuri veikia kaip pagalvėlė tarp kaulų. Paslydę diskai dažniausiai atsiranda apatinėje nugaros dalyje, tačiau jie gali atsirasti bet kurioje stuburo dalyje.
Diskai yra apvalūs ir plokšti, juose yra du pagrindiniai komponentai: žiedas, kuris yra tvirtas išorinis sluoksnis, ir branduolys, kuris yra minkštas vidinis sluoksnis. Diskai dažnai nuslysta, kai yra plyšimas žiede ir dalis branduolio prasisunkia. Želė panašios medžiagos pasislinkimas gali sukelti spaudimą stuburo nervams, o tai gali sukelti įvairių problemų.
Bendras ir specifinis skausmas
Skausmas yra vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos patiria žmonės su paslydusiais diskais. Kartais diskomfortas yra daugiau ar mažiau bendras, dažniausiai nugaros srityje, bet tikrai niekur necentralizuotas. Taip pat dažnai žmonės jaučia skausmus, kurie ateina ir praeina rankose ir kojose.
Paslydęs diskas ant nervo ar šalia jo taip pat gali sukelti labai specifinį skausmą. Tokiose situacijose atsidūrę žmonės dažnai jaučia deginimo ar pulsavimo pojūtį tam tikroje vietoje ir paprastai nejuda ir nekeičia bendro diskomforto būdo. Bet kuriuo atveju žmonės dažnai gali šiek tiek palengvėti vartodami nereceptinius vaistus ir pakeitę tokius dalykus kaip sėdėjimo ir miego padėtis. Tačiau rimtesniais atvejais gali prireikti receptinių vaistų.
Kaklo problemos
Aštrus ar nuobodus skausmas kakle, tarp menčių arba sklindantis žemyn į ranką ir rankas gali reikšti, kad kaklo stuburo ar kaklo diskas paslydo. Skausmas gali padidėti tam tikroje padėtyje, o sumažėti kai kuriose vietose. Paslydusio disko simptomai taip pat gali būti dilgčiojimas ir raumenų spazmai, o kai kuriais atvejais gali nesukelti jokių simptomų.
Išeminė sindromas
Kitas labai dažnas simptomas yra išialgija. Išialgija yra tada, kai paslydęs diskas spaudžia sėdmeninį nervą, taip skleisdamas skausmą, kuris prasideda apatinėje nugaros dalyje arba sėdmenyje ir tęsiasi iki vienos kojos. Jis dažnai patiriamas kaip aštrus skausmas, kurį galima apibūdinti kaip panašų į elektros šoką. Išialgija gali sukelti tirpimą, raumenų silpnumą ir sunkumus judant pažeistą koją.
Diagnozė ir gydymas
Medicinos ekspertai paprastai gali diagnozuoti paslydusius diskus derindami fizinius tyrimus ir diagnostinius tyrimus, tokius kaip rentgeno spinduliai, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) arba kompiuterinės ašinės tomografijos (CAT) skenavimai. Šie testai yra neinvaziniai ir paprastai yra geriausias būdas pažvelgti į tai, kas vyksta viduje. Profesionalai, žinantys, kaip analizuoti ir perskaityti rezultatus, dažnai gali tiksliai nustatyti, kurie diskai paslydo ir kiek jie pasislinko, todėl gydymas gali būti daug veiksmingesnis ir individualesnis.
Paslydusių diskų gydymas paprastai apima vaistų ir fizinės terapijos derinį. Daugeliu atvejų diskai gali būti sugrąžinti į vietą atliekant tam tikrus pratimus, o vaistai gali sumažinti su šiuo procesu susijusį skausmą ir padėti raumenims pakankamai atsipalaiduoti, kad tai būtų veiksminga. Chirurgija paprastai nerekomenduojama vien dėl to, kad ji yra invazinė ir rizikinga, nors žmonėms kartais prireiks tokio pataisymo, jei slydimas yra labai didelis arba jei problema pasikartoja laikui bėgant, kol tai yra daugiau ar mažiau nuolatinė problema.