Dažniausi degeneracinės disko ligos simptomai yra kaklo arba nugaros skausmas. Gali būti paveiktos ir kitos kūno sritys, nors šios sritys ne visada gali būti skausmingos. Pavyzdžiui, degeneracinės disko ligos simptomai gali būti asmens kojų ar rankų dilgčiojimas ar tirpimas. Kartais dilgčiojimą lydi skausmas; kitais kartais taip nėra. Paprastai ji pradeda paveikti 30–40 metų žmones ir gali pablogėti su amžiumi.
Degeneracinės disko ligos pavadinimas iš tikrųjų yra klaidingas. Iš tikrųjų tai nėra liga ir laikui bėgant ji laipsniškai neblogėja; tiesą sakant, kartais pagerėja. Degeneracinė disko liga yra medicininis terminas, naudojamas apibūdinti, kas nutinka stuburo diskams senstant. Diskai atskiria stuburo slankstelius ir veikia kaip stuburo amortizatoriai, leidžiantys jam suktis ir lenktis judant. Nors degeneracinė disko liga dažniausiai pažeidžia stuburą, dažniausiai ji pažeidžia ir kaklą bei apatinę nugaros dalį.
Yra keletas bendrų degeneracinės disko ligos simptomų, kurie būdingi daugumai šios būklės paveiktų žmonių. Pavyzdžiui, jei sveikas 30 ar 40 metų žmogus serga degeneracine disko liga, skausmas neturėtų būti stiprus ar nuolatinis. Jei jis yra ekstremalus ir niekada nepasiduoda, paciento gydytojas gali norėti apsvarstyti kitas medicinines diagnozes. Kadangi būklė dažniausiai yra susijusi su fiziniu aktyvumu, skausmo paūmėjimas dažnai pasireiškia po fizinio aktyvumo laikotarpių. Po paūmėjimo skausmas paprastai sugrįš į žemą skausmą arba visiškai išnyks.
Viena iš šios būklės problemų yra ta, kad degeneracinės disko ligos simptomai kiekvienam asmeniui skiriasi. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės jaučia didelį skausmą po bet kokio fizinio krūvio, o kiti žmonės nejaus skausmo. Paprastai degeneracinės disko ligos simptomai paprastai jaučiami nugaroje arba kakle, tačiau kai kuriems žmonėms, sergantiems šia liga, skauda tik ranką, koją ar sėdmenis.
Yra keletas rečiau paplitusių degeneracinės disko ligos simptomų. Pavyzdžiui, apatinės nugaros dalies skausmai kartais būna stipresni po sėdėjimo laikotarpių. Be to, sergantys šia liga žmonės gali pastebėti, kad vaikščiodami ar bėgiodami gali jaustis geriau nei ilgą laiką sėdėdami ar stovėdami. Dauguma žmonių, sergančių šia liga, jausis geriau, jei retkarčiais galės pakeisti savo padėtį. Be to, dėl tam tikrų judesių, tokių kaip sukimas, lenkimas ar kėlimas, būklė gali paūmėti.