Dehidratacijos simptomai gali būti tiek fiziniai, tiek psichiniai. Kalbant apie fizinę pusę, žmonės dažnai jaučia troškulį, sausą odą ir akis, galvos svaigimą ir nuovargį. Taip pat įprasta, kad šlapimas sulėtėja ir tampa daug tamsesnės spalvos, paprastai dėl to, kad organizmas bando taupyti vandenį. Emociniai simptomai dažnai yra dirglumas ir nuotaikų kaita. Išgydyti ligą dažnai taip paprasta, kaip išgerti stiklinę vandens, tačiau problema dažnai būna sunkiau išspręsta, kuo ilgiau ji tęsiasi. Lėtinius ar tikrai rimtus atvejus dažniausiai reikia gydyti mediciniškai, dažnai lašinant į veną. Geriausias būdas žmonėms apsisaugoti nuo tokio pobūdžio pasekmių yra žinoti pirmuosius simptomus ir kiekvieną dieną gerti pakankamai vandens ir kitų drėkinamųjų skysčių.
Kūno skysčių pagrindai
Žmogaus kūnas susideda iš maždaug 70% vandens, o vanduo yra būtinas beveik visoms kūno funkcijoms. Nuo to priklauso kraujo gamyba, kaip ir virškinimas; tai taip pat labai svarbu norint palaikyti tinkamą smegenų chemiją. Dehidratacija atsiranda, kai sumažėja vandens kiekis organizme. Kai taip atsitinka, cheminės medžiagos, tokios kaip druska ir kalis, nukrenta iki nereguliaraus lygio, o tai gali sukelti daugybę skirtingų šalutinių poveikių ir simptomų. Daugeliu atvejų pakanka labai nedaug sumažinti kūno vandens lygį, kad kiltų problemų.
Lengviems atvejams paprastai būdingas maždaug 1–2 % kūno skysčių netekimas, kurį galima lengvai ištaisyti tiesiog išgeriant stiklinę vandens. Vidutiniai atvejai, kurie paprastai apibrėžiami kaip maždaug 3–5% kūno skysčių netekimas, gali būti gana pastebimi ir gali sukelti silpnumo ir mieguistumo jausmą.
Sunkūs atvejai, kuriems būdingas maždaug 10 % kūno skysčių netekimas, paprastai yra labai pavojingi ir gali būti mirtini. Sergantieji paprastai turi būti hospitalizuojami, kad jiems būtų suteikta pakankamai rehidratacijos lašinant į veną. Paprastai tokiais atvejais neužtenka tik gerti vandens, nes dėl šios būklės žmonės gali patirti „šoką“ – medicininis terminas, paprastai reiškiantis, kad pagrindiniai organizmo organai ir sistemos yra sulaikomos. Tokios būklės žmonės dažnai negali absorbuoti vandens per virškinimo traktą, tačiau druskos tirpalai, tiekiami tiesiai į jų kraują, gali padėti pakeisti būklę ir atkurti sveikatą.
Fizinis sausumas
Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį patiria dauguma dehidratuotų žmonių, yra troškulys. Jų gerklė gali išsausėti, o lūpos suskilinėti. Taip pat dažnai jaučiamas akių niežėjimas arba sausumas. Kai organizmas bėga su mažesniu vandens kiekiu, jis paprastai pradeda nukreipti skysčius iš drėgnų, drėgnų vietų, tokių kaip burna ir akys, ir siunčia tą vandenį į vietas, kur jo gali prireikti daugiau, ypač į gyvybiškai svarbius organus. Odos išsausėjimas taip pat yra dažnas reiškinys, nors tam prireikia kelių dienų.
Galvos svaigimas ir nuovargis
Žmonės dažnai taip pat svaigsta, ypač staiga atsistoję. Jie taip pat gali patirti stiprų nuovargį ar mieguistumą. Galvos skausmai taip pat dažni. Kuo ilgiau žmogus turi skysčių trūkumą, tuo šie simptomai gali tapti sunkesni. Ilgą laiką kenčiantys žmonės dažnai skundžiasi skilimo skausmu, neryškiu matymu, alpimo priepuoliais.
Šlapimo pokyčiai
Dėl skysčių trūkumo taip pat gali sumažėti šlapimo išsiskyrimas ir šlapimas gali būti tamsios spalvos. Šlapinimasis yra organizmo būdas pašalinti skysčių perteklių ir tirpius junginius, tačiau kai vandens trūksta, toks pašalinimas dažnai traktuojamas kaip prabanga. Tokiomis aplinkybėmis inkstai, kurie atlieka procesą, paprastai skiria tik minimalų reikalingą vandens kiekį, todėl šlapimas dažnai būna tamsiai geltonos ir galbūt net rūdžių spalvos. Jis dažnai turi nemalonų kvapą, gali būti skausmingas praeiti ir gali sukelti deginimo pojūtį.
Irzlumas ir nuotaikos svyravimai
Žmonės, kurie negauna pakankamai vandens, taip pat dažnai yra jautresni nuotaikų svyravimams, dirglumo ir veržlumo priepuoliams. Vandens lygis veikia smegenų nuotaikos centrą, o disbalansas gali laikinai pakeisti žmonių suvokimą ir reakcijas. Šie simptomai dažnai būna ryškiausi tiems, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos.
Prevencijos patarimai
Skysčių netekimo diagnozė gali būti nustatyta remiantis kraujo ir šlapimo analize arba gali būti atskleista tiesiog stebint kai kuriuos regėjimo simptomus. Skysčių praradimą gali sukelti daug dalykų. Ligos, karštas klimatas ir intensyvus fizinis krūvis yra dažni kaltininkai; Taip pat gali būti kaltas daug sūraus maisto arba dehidratuojančių skysčių, pavyzdžiui, alkoholio ar gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas.
Sergantys, pagyvenę žmonės ir vaikai yra ypač jautrūs, todėl turėtų gerti daug skysčių. Tačiau net ir sveikas suaugęs žmogus turėtų kasdien gauti pakankamai vandens. Paprastai nėra jokios nustatytos formulės ar „stebuklingo skaičiaus“, tačiau labai rekomenduojama sąmoningai gerti vandenį, sultis ir kitus ne kofeino turinčius, nealkoholinius gėrimus. Taip pat gali padėti valgyti maistą, kuriame yra vandens, ypač vaisių ir daržovių.