Drakonų vaidmenys mitologijoje priklauso nuo senovės kultūros, kurioje jie atsiranda. Europos mitologijoje drakonai dažnai yra baisūs padarai, kuriuos reikia įveikti arba pergudrauti. Kinijos ir Azijos kultūriniuose mituose jie gali simbolizuoti jėgą, apsaugą ir galią. Kai kuriuose mituose jie yra stichijos arba žemės dvasios ar net dievai. Drakonai mitologijoje beveik visais atvejais turi antgamtinių galių, teikdami palaimą herojams ir karaliams, kurie gali nugalėti arba susijungti su jais.
Drakonai ir kitos roplių būtybės atsiranda senovės kultūrų mitologijoje visame pasaulyje. Kai kuriais atvejais jie įgauna gyvačių, jūros gyvačių ar mitinių būtybių, tokių kaip graikų mitologijos daugiagalvė hidra, pavidalą. Kai kurie mokslininkai mano, kad drakonai buvo išrasti kaip dinozaurų iškastinių liekanų paaiškinimas. Tai paaiškintų, kodėl būtybės atsiranda mituose apie senovės pasaulio kultūras, kurios neturėjo vienas su kitu kontaktų. Net Mesoamerikos actekų kultūra turėjo garbingą figūrą, panašią į drakoną, dievą Kecalkoatlį.
Senovės Europoje, įskaitant Graikiją, drakonai mitologijoje yra monstrai ir herojiškų figūrų priešai. Dažnai jie yra lobio ar švento objekto saugotojai. Graikų didvyriai Jasonas, Heraklis ir Persėjas kovojo su drakonais, kaip ir danų herojus Beovulfas bei Romos riteris Šv. Jurgis. Skandinavų herojus Zygfrydas įgijo antžmogiškų galių nugalėjęs drakoną ir išsimaudęs jo kraujyje. Įvairios Europos valdžios institucijos, įskaitant imperatoriškuosius Romos legionus ir Vladą Tepesą, tikrąjį grafo Drakulos įkvėpimą, drakoną priėmė kaip galios simbolį.
Panašiai senovės Kinijos valdovai dažnai priimdavo drakoną kaip simbolį; kai kuriais laikais tik imperatoriams buvo leista juos rodyti ant drabužių ar reklaminių antraščių. Drakonas kartais buvo susijęs su elementariomis jėgomis, tokiomis kaip jūra ar audros. Drakonai mitologijoje visoje Azijoje simbolizavo sėkmę, taip pat jėgą ir stabilumą. Japonijoje drakonai buvo panašūs į dievus ir, kaip ir kiti dievai, galėjo būti naudingi arba mirtini žmonėms, priklausomai nuo situacijos. Taip pat indų ir budistų mitologijoje nagos yra panašios į dievą būtybės, vaizduojamos kaip daugiagalvės gyvatės arba drakonai.
Drakonai mitologijoje dažnai paveikė vėlesnius meno ir literatūros kūrinius. Šv. Jurgio, žudančio drakoną, vaizdai buvo populiarūs visoje Europoje nuo viduramžių iki šių dienų, o legendos apie Beovulfą sudarė vieną seniausių anglų literatūros kūrinių. Zygfrydo mitai įkvėpė Richardo Wagnerio „Nibelungo žiedą“ – vieną žinomiausių operų istorijoje. JRR Tolkienas sėmėsi viduramžių drakonų legendų savo romanui „Hobitas“, kaip ir JK Rowling savo Hario Poterio seriale. Senovinių mitų įkvėpti drakonai taip pat pasirodė įvairiuose filmuose, įskaitant 1981 m. „Drakonų žudiką“ ir animacinių klasikų filmus „Spirited Away“ ir „Shrek“.