Kokie yra ELISA procedūros žingsniai?

ELISA procedūra prasideda klinikoje, iš paciento paimamas kraujo mėginys. Tada atliekami keli žingsniai, naudojant ELISA testo rinkinį laboratorijoje. Testas nustatys, ar kraujyje yra antikūnų arba antigenų prieš ligą, pvz., ŽIV. Veiksmai apima įvairių medžiagų pridėjimą ir plovimą, o rezultatai paprastai matuojami keičiant spalvą.

Su fermentais susietas imunosorbentinis tyrimas (ELISA), kuris taip pat vadinamas fermentiniu imuniniu tyrimu (EIA), naudojamas kaip diagnostinis testas. Labiausiai žinomas kaip diagnostinis ŽIV testas. Bandomoji plokštelė paprastai susideda iš 96 mažų šulinėlių, į kurias imobilizuojamas specifinis antigenas. Jei serumo mėginyje yra antikūno, jis prisijungs prie antigeno ir leis aptikti įvairiais ELISA procedūros etapais.

Pirmasis ELISA procedūros žingsnis yra mėginio paėmimas iš paciento. Tai atlieka slaugytoja steriliomis sąlygomis. Kraujas dažniausiai imamas iš rankos ar rankos venos. Ant rankos uždedamas turniketas, kad išpūstų veną ir palengvintų procedūrą, o oda nuvaloma toje vietoje, kur bus įdurta adata. Įdūrus adatą galite pajusti nedidelį dūriuką ir kraujas bus surenkamas į sterilų mėgintuvėlį.

Paėmus kraujo mėginį, jis perkeliamas į laboratoriją, kur likusią ELISA procedūrą atliks laboratorijos technikas. Pirmiausia kraujo mėginys įpilamas į ELISA plokštelės duobutes. Jei specifinis antikūnas yra, jis prisijungia prie antigeno. Tada plokštelė nuplaunama naudojant buferį, kad būtų pašalinti neprisirišę antikūnai.

Tada pridedamas antrasis antikūnas, paprastai gyvūninės kilmės, prie kurio yra prijungtas fermentas, kuris prisijungs prie antikūno ir antigeno komplekso. Plokštelė vėl nuplaunama, kad pašalintų perteklių. Fermentas reaguoja į spalvą, kai ELISA procedūros pabaigoje pridedamas substratas. Būtent spalvos pasikeitimo laipsnio matavimas duoda rezultatą.

ELISA procedūra turi būti atliekama atidžiai, kad būtų išvengta klaidingų rezultatų. Daugumoje ELISA plokštelių yra teigiama ir neigiama kontrolė, siekiant sumažinti tokius klaidingus rezultatus. Atliekant ŽIV testą, po teigiamo rezultato paprastai bus atliktas antrasis patvirtinantis testas, dažnai kitokio tipo, pvz., Western Blot.