Smegenų paralyžiaus gydymas kamieninėmis ląstelėmis apima kamieninių ląstelių injekciją į paciento stuburo skystį per juosmeninę punkciją, kad kamieninės ląstelės migruotų į smegenis, atstatytų pažeistus smegenų audinius ir atkurtų motorines funkcijas. Nuo 2011 m. ši terapija vis dar yra klinikiniuose tyrimuose kaip eksperimentinis daugelio traumų ir ligų, ne tik cerebrinio paralyžiaus, gydymas. Kamieninių ląstelių terapijos taikymas cerebriniam paralyžiui gydyti nebuvo kliniškai įrodytas – vėlgi, nuo 2011 m. – būtų veiksmingas būdas visam laikui sumažinti ligos simptomus. Tačiau mokslininkai nusiteikę optimistiškai, nes galimas kamieninių ląstelių terapijos privalumas sergant cerebriniu paralyžiumi yra sumažėjęs nevalingas judesys ir nenormalus raumenų tonusas, pagerėję kalbėjimo gebėjimai ir smulkiosios motorikos įgūdžiai, tokie kaip pusiausvyra ir vaikščiojimas.
Nors nuo 2011 m. cerebrinis paralyžius negali būti išgydomas, daugelį ligos simptomų galima sumažinti taikant kalbos terapiją, darbo terapiją, fizinę terapiją, chirurgiją ir vaistus, tokius kaip vaistai, atpalaiduojantys raumenų spazmus, kontroliuojantys traukulius ir mažinantys skausmą. Kai kurie cerebrinio paralyžiaus atvejai gali sukelti skausmingai įtemptų raumenų augimą, kuris sukelia spazmus ar drebėjimą ir apriboja judumą. Žmonėms, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, kurie kenčia nuo izoliuoto spazmiškumo arba kai spazmai pasireiškia tik vienoje raumenų grupėje, onabotulinumtoxinA, parduodamo kaip Botox®, injekcija į raumenis, nervus arba abu gali padėti sumažinti arba sustabdyti raumenų spazmus. Ypač sunkiais raumenų spazmo atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų nutraukti nervai, pritvirtinti prie spazminių raumenų, kad atpalaiduotų įtempimą ir sumažėtų jų sukeliamas skausmas.
Dėl galimybės naudoti kamieninių ląstelių terapiją cerebrinio paralyžiaus gydymui, siekiant palengvinti kai kuriuos ligos simptomus, nereikia atlikti didelės operacijos ar vartoti vaistus, kamieninių ląstelių terapija yra patraukli alternatyva kai kuriems kitiems gydymo būdams. Manoma, kad cerebrinio paralyžiaus gydymas kamieninėmis ląstelėmis atkuria smegenų pažeidimus, sukeliančius cerebrinį paralyžių, ir atkuria pažeistą smegenų audinį, o tai sumažina ligos simptomus, bet nepašalina jų visiškai. Suaugusiųjų kamieninės ląstelės, surinktos iš paciento, kuriam taikoma kamieninių ląstelių terapija, kaulų čiulpų ir riebalinio ar riebalinio audinio sumažina audinių atmetimo riziką ir galimą šalutinį poveikį, nes organizmas atpažįsta ląsteles. Riebalinis audinys pašalinamas naudojant mini riebalų nusiurbimą, todėl odoje reikia padaryti vieną ar daugiau pjūvių. Kaulų čiulpai surenkami iš kiekvieno užpakalinio klubo kaulo specialia poodine adata, kuri įduriama į kaulo čiulpų ertmę.
Cerebrinis paralyžius yra liga, sukelianti regėjimo ir komunikacijos sutrikimus, epilepsiją ir paciento raumenų audinio bei kaulų struktūros deformacijas, kurios riboja kūno judesius ir gali iškreipti kūno laikyseną taip, kad ribojama tam tikra fizinė veikla. Nenormalus raumenų augimas sukelia sustingusius arba įtemptus raumenis ir perdėtus refleksus, kurie gali sukelti vaikščiojimo problemų, pvz., pėdos tempimą, vaikščiojimą ant kojų pirštų ir susikūprinę ar „žirkluotą“ eiseną. Liga atsiranda dėl intrakranijinių pakitimų arba smegenų audinio pažeidimo, atsirandančio nuo kūdikystės iki 3 metų. Smegenų pažeidimai, sukeliantys cerebrinį paralyžių, gali išsivystyti vaisiaus vystymosi ar gimdymo metu, po gimdymo arba atsitiktinio smegenų sužalojimo metu.