Gebėjimas efektyviai bendrauti su kitais yra būtinas visų amžiaus grupių žmonių įgūdis. Daugumai žmonių gali būti naudinga tobulinti savo bendravimo įgūdžius, įskaitant kalbėjimą, klausymą ir rašymą. Žmonės, norintys lavinti bendravimo įgūdžius, gali išmokti tai padaryti iš savipagalbos knygų, seminarų ir kitų žmonių patarimų. Kai kurie iš geriausių patarimų, kaip ugdyti bendravimo įgūdžius, yra išmokti ir praktikuoti veiksmingą klausymąsi, naudoti ir prašyti grįžtamojo ryšio įvairiems bendravimo tipams, išmokti atkakliai perteikti poreikius ir jausmus bei naudoti tinkamą kūno kalbą ir akių kontaktą.
Vienas iš žingsnių plėtojant ir tobulinant bendravimą yra išmokti ir praktikuoti veiksmingus aktyvaus klausymo įgūdžius. Aktyvus klausymasis reiškia, kad asmuo atidžiai ir įdėmiai klausosi kalbančio asmens, trumpai ir nevertinamai atkartoja tai, ką kitas žmogus pasakė – ar tai, kas atsitiko, ir daugiau klausosi nei kalba. Toks klausymas labiau orientuotas į supratimą ir padrąsinimą, o ne į patarimų ir sprendimų teikimą, nebent jų prašoma. Aktyvus klausymasis yra vienas iš būdų padidinti pasitikėjimą ir supratimą santykiuose, nesvarbu, ar tai asmeniniai, ar profesiniai.
Kitas patarimas, kaip ugdyti ir tobulinti tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, yra prašyti ir naudoti grįžtamąjį ryšį įvairiems bendravimo tipams. Pavyzdžiui, prieš išsiunčiant svarbų el. laišką viršininkui ar kolegai, gali būti naudinga, kad kitas asmuo perskaitytų el. laišką, kad jis būtų teisingas, tonuotas ir veiksmingai perduotas numatytas pranešimas. Prieš pradėdamas svarbų pokalbį su vaiku, sutuoktiniu ar viršininku, žmogui gali būti naudinga pasidomėti, ką jis ar ji ketina pasakyti, ir paklausti patikimos trečiosios šalies. Žmonėms, skaitantiems kalbas ir pranešimus, taip pat visada patartina juos praktikuoti prieš auditoriją ir paprašyti atsiliepimų prieš sakydami tikrą kalbą ar pristatymą. Bendravimas ir grįžtamojo ryšio ieškojimas šiais būdais gali padėti užtikrinti, kad žmonių perduodami pranešimai būtų lengvai suprantami ir pasiekiami taip, kaip numatyta.
Bendraujant tarpasmeniškai labai svarbu išmokti atkakliai perteikti poreikius ir jausmus. Kai žmonės bendrauja atkakliai, jie aiškina savo mintis tiesiai šviesiai, o ne karingai ar argumentuotai, nes pastarieji du stiliai naudojami agresyvioje komunikacijoje. Žmonės dažniausiai geriau reaguoja į ryžtingą bendravimą, kuris nėra per daug pasyvus, savęs nuvertinantis ir ne per daug agresyvus. Naudojant ryžtingą komunikaciją kartais naudinga naudoti „aš“ teiginius, pvz., „Aš jaučiu…“, o ne nukreipti teiginius į kitą asmenį, pvz., „Tu turėtum…“ Tvirtinamo bendravimo tikslas yra tai, kad jis būtų tvirtas. ir aiškiai išdėsto tą bendravimo stilių naudojančio asmens poreikius.
Be to, ugdant bendravimo įgūdžius labai svarbu naudoti tinkamą kūno kalbą ir akių kontaktą. Šie neverbaliniai ženklai gali perteikti jausmą, kurį žmonės sako, ir turėtų atitikti jų žodžius. Pavyzdžiui, kai žmonės sako, kad yra pasirengę klausytis, bet yra sukryžiavę rankas ir vengia užmegzti akių kontaktą, jie iš tikrųjų parodo, kad nėra atviri tam, ką sako kitas asmuo. Vietoj to, tiesioginis akių kontaktas ir kūno kalba, rodanti atvirumą, pvz., nesukryžiuotos rankos, gali padėti suprasti, kad asmuo yra pasirengęs ir nori klausytis ir atvirai kalbėti.