Kokie yra geriausi bijūnų persodinimo patarimai?

Persodinant bijūnus svarbu greitai dirbti. Gėlių persodinimas tinkamu metų laiku taip pat yra sėkmingo persodinimo pagrindas. Sodininkas turėtų pasirinkti vietą, kurioje yra pakankamai saulės ir geras dirvožemis bijūnams. Kad augalai vėl žydėtų, sodininkas turėtų būti atsargus, kad ant kiekvieno bijūno stiebo būtų kelios akys.
Bijūnų persodinimas turėtų įvykti rudenį. Pageidautina, kad sodininkas prieš persodindamas šias gėles turėtų palaukti iki pirmųjų šalnų. Priklausomai nuo vietos, pirmosios šalnos gali būti jau rugsėjį arba ne iki lapkričio pabaigos. Jei persodinimas nevyksta rudenį, tai galima padaryti pavasarį, kol oras dar neatšils.

Viena iš priežasčių, kodėl reikia persodinti bijūnus, yra ta, kad vietovė, kurioje jie auga, nebegauna pakankamai saulės šviesos, galbūt dėl ​​to, kad bėgant metams buvo statomi pastatai arba kiti augalai ir medžiai užaugo pakankamai dideli, kad užstotų saulę. Naujoje bijūnų vietoje visą dieną turi būti pilna saulė, kad gėlės klestėtų.

Naujoje bijūnų vietoje turi būti dirvožemis, kuris gerai nusausintų, kad šaknys nesupūtų. Bijūnams taip pat reikia turtingos, derlingos dirvos. Sodininkas prieš persodindamas bijūnus į dirvą turėtų įmaišyti komposto ir 10-10-10 trąšų.
Norėdami perkelti bijūnus, sodininkas turi kasti aplink ir po augalo šaknies kamuoliuku. Kai kurios šaknys gali būti nupjautos, tačiau idealiu atveju kuo daugiau šaknų bus nepažeistos. Persodinimo vietoje reikia iškasti duobę, kuri būtų šiek tiek didesnė už bijūnų šaknų gumulėlį. Persodinti reikia greitai, nes kuo anksčiau bijūnai bus sugrąžinti į dirvą, tuo didesnė tikimybė, kad jie klestės ir išliks.

Bijūnai turi akis ant ūglių, nuo kurių žydi gėlės. Persodinant gėles, sodininkui gali tekti padalyti augalą, ypač jei jis senesnis ir išaugo gana didelis. Norėdami sėkmingai dalyti ir persodinti bijūnus, sodininkas turėtų pasirūpinti, kad kiekviename padalinyje būtų bent trys akys. Suskirstyti augalai turi būti kuo greičiau grąžinami į dirvą.

Bijūno akys neturėtų būti sodinamos per giliai į dirvą, kitaip augalas nežydės. Sodininkas kiekvieną ūglį turėtų padėti akimis ne daugiau kaip per du colius (2.54–5.08 cm) žemiau dirvos paviršiaus. Po pasodinimo ji turėtų įspausti dirvą ir gerai laistyti.