Geriausias būdas kovoti su vaikų nerimu priklauso nuo to, ar vaikas turi įprastų vaikystės baimių, ar sunkesnės būklės, pvz., nerimo sutrikimo. Suaugęs žmogus paprastai gali kantriai ir supratingai susidoroti su vaikystės baimėmis. Taip pat gali būti naudinga kalbėtis su vaiku apie jo nerimą ir naudoti jam tinkamas priemones, tokias kaip knygos ar vaidmenų žaidimas. Vaikas, sergantis nerimo sutrikimu, gali būti kandidatas į nerimo vaistus ar gydymą iš sveikatos priežiūros specialisto. Jei vienas iš tėvų nežino, kaip susitvarkyti su vaiko nerimu ir baimėmis, pirmiausia verta pasikonsultuoti su pediatru.
Pirmas žingsnis kovojant su vaikų nerimu yra nustatyti, ar vaikas patiria įprastas vaikystės baimes, ar kažką rimtesnio. Keletas įprastų vaikų nerimo formų yra tamsos baimė, susirūpinimas eiti į mokyklą, nepažįstamų žmonių baimė ar atsiskyrimas nuo tėvų. Tačiau berniukas ar mergaitė, kenčiantys nuo stipraus ir pasikartojančio nerimo, greičiausiai kenčia nuo nerimo sutrikimo, ypač jei simptomai yra retesni, pavyzdžiui, panikos priepuoliai, obsesijos ar kompulsijos, ty nekontroliuojamas potraukis atlikti pasikartojančius ar neracionalius veiksmus.
Tėvai gali nuspręsti suvaldyti įprastas vaikystės baimes, išlikdami ramūs ir skatindami vaiką išreikšti savo jausmus. Net jei baimė yra neracionali, vaikui ji yra tikra, o vaiko globėjas į šias baimes turėtų atsakyti supratingai ir kantrūs. Mažam vaikui gali būti naudinga pasakų knyga, kurioje pagrindinis veikėjas kovoja su panašiais iššūkiais. Kita plačiai naudojama vaikų nerimo valdymo taktika yra vaidmenų žaidimas, kai vienas iš tėvų gali išmokyti vaiką reaguoti baisioje situacijoje ir kartu praktikuoti naujus įgūdžius. Kalbėtis apie baimes kartu, mokyti vaiką valdyti savo nerimą keliančius jausmus ir modeliuoti pasitikėjimą, išlaikant palaikymą, yra įprasti būdai kovoti su vaikų nerimu.
Nors dažniausiai manoma, kad tokie sutrikimai kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas, socialinis nerimas ir panikos sutrikimas yra suaugusiųjų būklė, vaikai taip pat gali būti kamuojami jų simptomų. Jei yra įtarimų, kad vaikas gali sirgti sunkiu nerimu ar nerimo sutrikimu, globėjas turi kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos priežiūros specialistą, turintį vaikų nerimo gydymo patirties. Vaikams, turintiems didelį nerimą, taip pat dažnai gali būti naudinga pasikalbėti su konsultantu. Kompulsijos, panikos priepuoliai ir obsesijos dažnai gydomi vaistais nuo nerimo. Globėjai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali dirbti kartu, aptarti naudą ir riziką bei nustatyti tinkamą gydymo kursą kiekvienam vaikui.