Dauguma profesionalių autorių sutiks, kad nėra vieno teisingo būdo tobulinti rašymo įgūdžius, o tai yra individualus procesas, kuris kiekvienam yra skirtingas. Nepaisant to, jie nuolat mini kelis patarimus kaip ypač naudingus, įskaitant gramatikos ir skyrybos skaitymą, auditorijos dėmesį, kolegų įvertinimą ir asmeninių juodraščių skaitymą garsiai. Kitų kūrinių skaitymas, laiko skyrimas tam, kad išsiaiškintų, ką skaitytojas turi žinoti, ir kūrinio sutvarkymas, dažnas rašymas ir juodraščių perdarymas yra papildomi būdai. Daugelis žmonių taip pat mano, kad sąmoningas detalių ieškojimas aplinkoje yra gera praktikos strategija, kurią galima atlikti bet kur ir bet kada.
Gramatika ir skyryba
Kai kurie kalbininkai mano, kad gramatikos ir skyrybos taisyklės yra svarbiausias rašytinės komunikacijos elementas, nes jos turi tokį didelį poveikį to, ką žmogus bando pasakyti, eigai ir prasmei. Norint geriau suprasti šiuos du rašymo aspektus, pradedama studijuoti kalbos ir stiliaus vadovus, kuriuose paaiškinama, kur priklauso pagrindiniai elementai ir kaip jie veikia. Žinojęs šias gaires, žmogus gali jas praktiškai taikyti. Dažniausiai naudojamas būdas tai padaryti – atlikti spausdintinės kopijos arba internetinio redagavimo testus. Atliekant šį procesą, naudinga nustatyti taisykles, kurios paskatintų bet kokius pakeitimus – bet kokios abejonės turėtų paskatinti asmenį dar kartą pažvelgti į vadovą.
Auditorija
Dažnas profesionalių rašytojų susilaikymas yra tas, kad norint iš tikrųjų susisiekti su auditorijos nariais, žmogus turi kalbėti taip, kad jis suprastų. Du sakiniai „Apie ką tu kalbi? ir “Su kuo tu kalbi?” Pavyzdžiui, perteikti tą pačią idėją, tačiau jie jaučiasi labai skirtingai. Pratimas, kaip praktikuoti ryšį su auditorija, yra paimti vieną kūrinį ir kelis kartus jį perrašyti kelioms skirtingoms grupėms. Verta paminėti, kad nors gramatikos ir skyrybos taisyklės paprastai neturėtų būti visiškai už lango, gerai jas šiek tiek sulenkti arba sulaužyti ir pasilenkti prie liaudiškos kalbos, jei tai iš tikrųjų pagerina, kaip kas nors paisys prasmės.
Bendraamžių vertinimas
Su auditorijos idėja yra susijusi idėja, kad kas nors kitas pažiūrėtų į vieną ar kelis juodraščius. Daugelis autorių nėra visiškai objektyvūs savo kūrybos atžvilgiu ir ne visada tai suvokia, kai kūrinyje kažkas painioja ar prieštarauja. Bendraamžių vertinimas, nesvarbu, ar tai būtų draugas, šeimos narys ar grupė, suteikia galimybę pamatyti, kaip tiksliai asmuo vertina savo rašymą, o konstruktyvi kritika, randama atsiliepimuose, leidžia kam nors tiksliai suprasti, ką ir kaip keisti.
Skaitymas garsiai
Jei rašytojas atkreipė dėmesį ir į auditoriją, ir į gramatikos bei skyrybos taisykles, idėjų ryšiai paprastai bus labai sklandūs, todėl turinį bus lengviau suprasti ir įsiminti. Tarpusavio vertinimas gali padėti ką nors įspėti apie srauto problemas, tačiau kai ši parinktis nepasiekiama arba kai asmuo nori nušlifuoti juodraštį, kol kiti jį peržiūri, kitas geriausias pasirinkimas paprastai yra perskaityti kūrinį garsiai. Bendra taisyklė yra tokia, kad nepatogu sakyti ir nepatogu skaityti iš esmės yra tas pats dalykas. Naudojant šią techniką, dažnai keičiama sakinio struktūra ir žodžių pasirinkimas.
Kitų kūrinių skaitymas
Skaitymas yra būdas pagerinti rašymo įgūdžius, nes jis atskleidžia žmogui daugybę skirtingų bendravimo stilių. Tai taip pat pagrindinis būdas gauti informacijos ne tik apie rašymą, bet ir apie daugybę kitų temų, kurios galėtų įkvėpti naujiems darbams. Daugelis žmonių taip pat mano, kad tai yra atspirties taškas geriems įpročiams ugdyti, o tai yra vizualus būdas įtraukti struktūros, skyrybos, gramatikos ir net siužeto elementus.
Problemos nustatymas ir organizavimas
Viena didžiausių „prasto“ rašymo problemų yra ta, kad esmė neaiški, o tai dažniausiai yra todėl, kad autorius visiškai nenustatė problemos ar informacijos, kurią turi pateikti skaitytojui, ir pirmiausia susitvarkė aplink ją. Paprastas būdas išspręsti identifikavimo problemą yra sukurti kūrinio antraštę – ji turėtų būti glausta, bet pakankamai išsami, kad net jei kas nors nieko daugiau neskaitytų, jis suprastų, apie ką kūrinys. Kai asmuo gauna savo antraštę, jis gali naudoti tą pačią strategiją, kad tiksliai nustatytų kiekvieną iš pagrindinių dalykų, kuriuos jis nori pasakyti, ir suskirstytų juos pagal svarbą ir tai, kas geriausia. Daugelis žmonių sako, kad tiesiog reikia užpildyti spragas.
Įprasti užsiėmimai
Kai kurie ekspertai teigia, kad kuo dažniau praktikuotis yra geriausias būdas pagerinti rašymo įgūdžius – tai nėra tas pats, kas atversti daug puslapių. Idėja yra ta, kad nuoseklus grįžimas prie kompiuterio klaviatūros ar tradicinio rašiklio ir popieriaus ugdo discipliną, suteikia dėmesio ir taisyklių laikymosi mintyse. Taip pat sukuriamas didesnis portfelis, kurį asmuo gali naudoti norėdamas gauti grįžtamąjį ryšį. Raginimai yra geras kiekvienos sesijos temų arba gairių šaltinis, o žurnalo tvarkymas taip pat veikia.
Perrašymas
Žmogui stengiantis padidinti laiką, skirtą savo idėjoms popieriuje išdėstyti, specifinė technika, kuri kartais duoda daug naudos, yra perrašyti tai, kas jau yra. Tai gali būti paties autoriaus ankstesnis darbas arba kieno nors kito. Tai moko individą pažvelgti į tą pačią koncepciją kitu kampu ir suteikia galimybę ištirti, ką darbui padarytų pagrindinių elementų, pvz., sakinio ilgio ar balso, pasikeitimas. Kitas privalumas yra tai, kad tai primena autoriui, kad nebūtinai yra „teisingas“ būdas ką nors pateikti, o tai labai padeda sumažinti nerimą ir įveikti rašytojo bloką.
Ieškau detalių
Paprastas būdas rašytojui tobulėti, net kai jis nėra prie savo darbo stalo, yra pažvelgti į tai, kas yra aplink jį, ir mintyse nustatyti kuo daugiau detalių. Pavyzdžiui, gerai pasakyti, kad kavinėje yra vyro balsas, bet geriau pasakyti, kad jis yra gilus ir ūžia nuo nuovargio. Šio pratimo esmė ta, kad detalės yra aprašymo esmė, o geras aprašymas yra būtinas norint sudominti skaitytoją ir atgaivinti scenas bei veikėjus. Net kai kūrinys yra negrožinė literatūra, dėl konkretumo autorius atrodo profesionalus ir tarsi jis būtų kruopščiai tyrinėjęs ir ruošęsis.