Elektroencefalograma (EEG) – tai procesas, kurio metu mokslininkai ir neurologai keliais prie galvos odos pritvirtintais elektrodais registruoja smegenų nervinių ląstelių elektrinį aktyvumą. Po 20–40 minučių duomenų rinkimo gydytojai gali įvertinti svyravimų, atsirandančių dėl sinchronizuoto didelių nervų ląstelių grupių veiklos, modelį, ar nėra anomalijų, atspindinčių smegenų disfunkciją ar ligą. Dažniausiai stebimi bangų modeliai, įskaitant alfa, beta ir delta bangas, svyruoja nuo vieno iki 20 megahercų (MHz) dažnių diapazone, o kiekviena banga turi savo dažnių diapazoną. Atlikdami EEG analizę, neurologai gali nustatyti nenormalius bangų modelius ir lokalizuoti anomalią smegenų veiklą.
EEG rodo alfa bangas, kurių dažnis svyruoja nuo aštuonių iki 13 MHz, sklindančias iš užpakalinių smegenų dalių, o didesnės amplitudės bangos dominuojančioje smegenų pusėje. Alfa bangos atsiranda, kai pacientas yra atsipalaidavęs užsimerkęs. Atmerkus akis, bangų aukštis mažėja. Nenormalus alfa aktyvumas atliekant EEG analizę gali rodyti komos būklę. Bangų dydžio skirtumas tarp dviejų pusių, viršijantis 50 procentų, rodo užpakalines smegenų anomalijas.
Delta bangos, kurių lėtas dažnis yra nuo vieno iki keturių MHz, gali būti registruojamos daugumos suaugusiųjų priekinėje srityje. Šios bangos atsiranda normaliai miegant, tačiau jos gali būti neįprastos pacientams, sergantiems hidrocefalija (per daug skysčių smegenyse), medžiagų apykaitos disbalansu ir giliais smegenų audinių pažeidimais. Kita vertus, beta bangos, paprastai didesniais nei 13 MHz dažniais, taip pat aptinkamos priekyje pacientams, kurie yra budrūs, aktyvūs ir užsiėmę. Atlikus EEG analizę, beta bangos gali sumažėti pacientams, kurie vartojo raminamuosius vaistus.
Mu bangos atsiranda tokiu pačiu dažniu kaip ir alfa bangos, ir jos kyla iš smegenų sričių, kurios kontroliuoja pojūčius ir judėjimą. Bangos ryškesnės atsipalaidavimo būsenų metu nei budrumo metu. Tais atvejais, kai atsiranda pernelyg didelių mu bangų, autizmas gali būti galima diagnozė. Teta bangos atsiranda su mieguistumu ar susijaudinimu, ir jos matuojamos tose srityse, kuriose protas aktyviai dalyvauja atliekant užduotį. Teta bangos stebimos atliekant EEG analizę, kai pacientas bando nuslopinti mintį arba išvengti veiksmo.
Spygliai ir stiprūs bangų svyravimai gali atspindėti priepuolių aktyvumą epilepsijos, vaistų sukeltų traukulių ar su trauma susijusių traukulių atvejais. Atliekant EEG analizę, šie greiti, laikini bangų pokyčiai turi būti interpretuojami atsižvelgiant į aplinkos, raumenų veiklos, akių plazdėjimo ar judėjimo ir liežuvio judėjimo sukeliamus artefaktus. Artefaktas yra labai svarbus veiksnys, kai EEG įvyksta pacientui, sergančiam Parkinsono liga arba tremoru. Širdies plakimo artefaktai taip pat gali sukelti „triukšmą“ rodant EEG.