Elegija yra gedulingas eilėraštis, kuriame išreiškiamas liūdesys, dažniausiai dėl mirusio. Paprastai jis turi melancholišką ar nostalgišką atspalvį ir yra atspindintis. Kaip ir kitų rūšių poezijoje, yra daug elementų, kuriuos reikia išanalizuoti, kad susidarytų išsamus elegijos tikslo ir gilesnės jos prasmės vaizdas. Nors literatūros studijos, pvz., elegijų analizė, reikalauja naudoti teksto užuominas, kad susidarytų nuomones, nėra tikslus mokslas, nes interpretacijos dažnai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus, priklausomai nuo to, kas sintezuoja informaciją. Elegijų analizę geriausia atlikti kelis kartus perskaičius visą eilėraštį, kad susidarytų bendra eilėraščio interpretacija.
Prieš tiksliai perskaitydami elegiją, skaitytojai turėtų atidžiai perskaityti eilėraštį, įsitikinti, kad ieško nepažįstamų žodžių prasmės ir istorijos, slypinčios už bet kokių nežinomų ar neaiškių elegijoje esančių užuominų. Norint įsitikinti, kad eilėraštis yra suprantamas, labai svarbu susipažinti su visais žodžiais ir frazėmis ir atlikti kelis kruopščius skaitymus, nes teoriškai kiekvienas eilėraščio žodis ar frazė turėtų turėti prasmę. Įgijus elementarų elegijos supratimą, eilėraštį galima perskaityti išsamiau, sutelkiant dėmesį į įvairius elementus ir bendrą elegijos poveikį bei prasmę.
Istorinis laikotarpis, kuriuo elegija buvo parašyta, ir bet koks panašumas su autoriaus gyvenimu ar pagrindiniais to meto įvykiais gali būti svarbus ieškant gilesnės elegijos prasmės. Kontekstas, kuriame buvo parašyta elegija, kai kuriais atvejais gali būti labai svarbus jos reikšmei. Kitos elegijos gali stovėti atskirai, nepriklausančios nuo istorinio konteksto ar jų autoriaus gyvenimo, kuris kartais yra elegijos kalbėtojas, o kartais ne.
Analizuojant elegiją, eilėraštyje aprašytas elegijos išdėstymas paprastai yra svarbus elementas, nes tai gali nušviesti apraudojamą asmenį ar kitą įvykį, tikslą ir auditoriją. Norint išsiaiškinti gilesnę elegijos prasmę, būtina nustatyti požiūrio tašką, kuriuo eilėraštis pateikiamas ir kas jį kalba. Kalbėjo vaizduojamas gediamo subjekto apibūdinimas taip pat yra labai svarbus veiksmingai elegijos analizei. Įtraukiami literatūros elementai, pvz., kalbos figūros, matuoklis, žodžių pasirinkimas, tonas ir vaizdai, turi būti išnagrinėti atsižvelgiant į tai, kokį poveikį jie suteikia bendrai elegijai.
Mąstydami apie šiuos atskirus literatūrinius elementus ir visą elegiją, atlikdami gilią analizę – eilutę po eilutės, posmą po posmelio ir apskritai – skaitytojai gali suprasti elegijoje užfiksuotas reikšmes ir temas. Ši analizė taip pat gali padėti suprasti santykius ir jausmus tarp kalbėtojo ir gedimojo elegijoje. Kai skaitytojai parengs savo elegijos analizę ir sintezę, gali būti naudinga perskaityti paskelbtas kritines elegijos analizes ir pasidalinti savo nuomone su kitais, kad būtų galima palyginti mintis.