Nesvarbu, ar gėlės gyvena lauke, ar viduje, joms klestėti reikia vandens. Tačiau daugelis žmonių žydinčius augalus laisto arba po vandeniu, todėl augalai suserga arba nuvysta. Geriausių gėlių laistymo būdų supratimas gali padėti bet kokio lygio sodininkams išlaikyti sveikus augalus su gražiais žiedais. Kalbant apie sodininkystę lauke, geriausia gėlių laistymo technika yra tokia, kuri atsižvelgia į oro sąlygas ir koncentruoja vandenį prie augalų šaknų. Geriausi patalpų metodai apsaugo vandenį nuo augalų žiedų ir pagerina dirvožemio sveikatą.
Dauguma lauke žydinčių augalų yra aktyvūs vėlyvą pavasarį ir vasarą, kai saulė yra karščiausia. Kad augalai būtų atsparūs pakilus temperatūrai, sodininkas turi laikytis kruopštaus gėlių laistymo tvarkos. Karštaisiais mėnesiais gėles geriausia laistyti anksti ryte. Ši praktika leidžia augalams sugerti daug vandens, kol jiems nepateks intensyvi saulės šviesa, dėl kurios jie gali nuvyti. Net jei anksti ryte laistyti neįmanoma, augalus reikia laistyti likus kelioms valandoms iki saulėlydžio, nes naktinė drėgmė ir šaltis gali sukelti ligas.
Kita svarbi lauko gėlių laistymo dalis yra vandens telkimas ties augalų šaknimis, o ne lapais – tai praktika, kuri padeda lengvai įsisavinti vandenį ir atgraso nuo ligų, kurios gali klestėti ant drėgnų lapų. Daugelis žmonių laisto savo sodus svyruojančiais purkštuvais. Šie prietaisai reikalauja mažai dėmesio, todėl yra patogūs, tačiau jie linkę įmirkyti augalų viršūnes, todėl jų šaknys išdžiūvo. Sveikiems augalams ir vešlioms gėlėms geresnis pasirinkimas yra mirkymo žarna, ilgas, plokščias vamzdis, kuriame yra daug mažų skylučių. Mirkymo žarnos prijungiamos prie vandens šaltinio ir klojamos tiesiai ant gėlių lovos, leidžiančios vandeniui prasiskverbti į dirvą ir išlaikyti viršutines augalų dalis sausas.
Daugelio kambarinių žydinčių augalų žiedai gali būti pažeisti dėl tiesioginio sąlyčio su vandeniu. Taikant metodą, vadinamą džiūvimu, augalų šaknys gali būti maitinamos tiesiogiai nepavedant žiedų vandeniui. Augalų dagčiai yra ploni virveliai, pagaminti iš natūralaus pluošto, kuriuos galima įsigyti daugelyje sodininkystės centrų. Dagtis pamirkoma vandenyje, o vienas galas įkišamas į augalo žemę, o kitas – į dubenį su vandeniu. Laikui bėgant augalo šaknys vandenį „geria“ per dagtį, taip pašalindamos drėgnų žiedų galimybę.
Kambarinių gėlių laistymas taip pat turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į augalų dirvožemio sveikatą, nes geras dirvožemis yra būtinas šaknų palaikymui. Akivaizdu, kad dirvožemio drėgnumas yra labai svarbus, tačiau taip pat reikia pasirūpinti, kad drėgmė būtų paskirstyta tolygiai. Nuosekliai laistant vienoje vietoje, dirvoje gali susidaryti „tunelis“, per kurį vanduo išeis anksčiau, nei augalo šaknys gali jį įtraukti. Išvenkite šios problemos paskirstydami vandenį per visą dirvožemio paviršių.