Kompetencijos ugdymas tapo pagrindiniu žmogiškųjų išteklių skyrių akcentu. Mažėjant darbo jėgoms ir būtinybei būti konkurencingoms pasauliniu mastu, įmonėms reikia liesos, pajėgios darbo jėgos, galinčios dirbti optimaliu įgūdžių, žinių ir kompetencijos lygiu. Veiksmingas mokymas yra orientuotas į kompetencijų ugdymą per mokymo veiklą, parengtą taikant mokymo projektavimo principus. Geriausias kompetencijų ugdymo planas – poreikių įvertinimas, kompetencijų nustatymas, kompetencijų įteisinimas, mokymų vedimas, trenerio kompetencijų ir kompetencijų įvertinimas. Procesas yra nuolatinis, kuris tęsiasi įdarbinant naujus darbuotojus, ugdant naujas kompetencijas, keičiantis įgūdžių ir žinių poreikiams.
Pirmasis kompetencijų ugdymo žingsnis yra poreikių įvertinimas. Poreikių įvertinimas nustatys atotrūkį tarp veiklos standartų ir faktinių rezultatų. Poreikių įvertinimas padeda nustatyti, kuriems darbuotojams kokių kompetencijų trūksta. Visus darbuotojus vertinkite tais pačiais metodais, o tik tas kompetencijas, kurios yra būtinos organizacijos tikslams pasiekti.
Kitas kompetencijų ugdymo žingsnis – nustatyti, kurias kompetencijas reikia toliau tobulinti. Poreikių vertinimas parodys veiklos spragas. Informacija apie šias spragas lems, kokias kompetencijas reikėtų rašyti. Parašykite kompetencijas, kurios yra specifinės, išmatuojamos, pasiekiamos ir pagrįstos. Kiekvieną kompetenciją pradėkite veiksmo veiksmažodžiu, pvz., „Pasveikinkite svečius per tris minutes nuo jų atvykimo“.
Įsitikinkite, kad ugdomos kompetencijos galioja. Kai jie bus parašyti, sudėkite juos į apklausą ir paprašykite tų, kurie atlieka užduotį, jų vadovus ir jų bendradarbius, kad įvertintų kompetencijas, kaip dažnai jos atliekamos, kaip jos sudėtingos ir kaip dažnai jas reikia atlikti. Tai padės nustatyti, ar kompetencija yra tinkama ir kiek skubus mokymas.
Mokymai gerina veiklos rezultatus, nes padeda darbuotojams atitikti profesines kompetencijas. Sutelkite dėmesį į individualių kompetencijų ugdymą naudodami mokymus, kuriuos galima lengvai pritaikyti ir suskirstyti į konkrečius segmentus. Idealios priemonės tam yra kompiuterinis mokymas, nuotolinis mokymasis, individualizuotos studijos ir kuravimas. Jei įmanoma, kurkite individualius mokymo planus, kuriuose būtų atsižvelgta į mokomo asmens mokymosi stilių ir ugdomų kompetencijų tipą. Skaitymas ir savarankiškas mokymasis yra puikūs žiniomis pagrįstų kompetencijų ugdymo metodai, o vaidmenų žaidimas, modeliavimas ir mokymas darbo vietoje geriau padeda tobulinti įgūdžius pagrįstą kompetenciją.
Kai darbuotojas jau dalyvauja kompetencijų tobulinimo veikloje, jam vis tiek gali prireikti papildomo instruktavimo, kad mokymasis būtų perkeltas iš mokymų į darbą. Čia prižiūrėtojams tenka didžiausias vaidmuo. Jie turėtų teikti aktyvų ir palaikantį instruktavimą, kuris atpažįsta, kada darbuotojas pasiekė tam tikros kompetencijos standartus ir kada gali prireikti papildomos krypties.
Galiausiai reikia įvertinti ir darbuotojo veiklą, ir kompetenciją. Nustatykite, ar darbuotojas atitinka kompetencijos standartus. Jei taip, nustatykite, ar kompetencija tinkamai atitinka verslo poreikius. Išmatuokite kompetencijų ugdymo sėkmę taikydami konkrečias priemones, tokias kaip klientų atsiliepimų balai, pardavimų rodikliai ir finansinių tikslų pasiekimas.