Konferencinį pokalbį atlikti gali būti šiek tiek sunkiau nei įprastą susitikimą konferencijų salėje; nėra tiesioginio bendravimo, nėra vaizdinių skaitymo užuominų ir nėra jokio kito būdo žinoti, kas kalba, išskyrus balso atpažinimą. Todėl dalyvaujant konferenciniame pokalbyje būtina laikytis tinkamo konferencinio pokalbio etiketo, kuris apima viską, nuo to, kur sėdi, kai skambina, iki kaip kreiptis į kitus pokalbio dalyvius. Didelis dėmesys tinkamam konferencinio pokalbio etiketui gali padėti skambinančiajam išvengti nepatogių klaidų ir padėti surengti sklandų ir efektyvų susitikimą.
Skambučio organizatorius turėtų pradėti susitikimą laiku ir su prisistatymais. Konferencinio skambučio etiketas reikalauja, kad kiekvienas skambinantis asmuo būtų atpažįstamas ir supažindintas, kad visi dalyviai būtų pažįstami ir girdėtų vienas kitą. Gali būti naudinga visiems dalyviams išsiųsti susitikimo darbotvarkę el. paštu arba kitaip išplatinti visų pokalbio dalyvių vardus ir pavardes. Susitikimas turėtų prasidėti laiku. Kitaip tariant, konferencinis pokalbis turėtų būti vykdomas taip pat profesionaliai, kaip ir susitikimas akis į akį, o organizatoriai turi būti taip pat gerai pasiruošę, kaip ir asmeniškai.
Konferencinio skambučio etiketo laikymasis dėl foninio triukšmo yra bene svarbiausias paties skambučio aspektas. Reikėtų vengti kalbėti mobiliuoju telefonu, nes priėmimas gali sukelti aiškumo problemų ir pajusti dėmesį blaškančius foninius garsus. Kiekvienas skambinantis asmuo turėtų dalyvauti pokalbyje iš ramios patalpos, kurioje mažai arba visai neblaško dėmesio. Jei skambinate namuose, turėtumėte įsitikinti, kad jo netrukdys šeimos nariai, augintiniai ar kiti dėmesį blaškantys bendravimas ir triukšmas. Toks triukšmas gali atitraukti visus dalyvius ir neleisti susitikimui įsibėgėti. Taip pat nekelkite nereikalingo triukšmo, pavyzdžiui, bakstelėkite pieštuku, kramtykite maistą ar nejudėkite garsiai stovinčiose kėdėse.
Kadangi niekas konferencinio pokalbio metu vienas kito nematys, konferencinio pokalbio etiketas reikalauja, kad kiekvienas kalbėtojas prieš kalbėdamas turi identifikuoti save. Taip išvengiama painiavos tarp skambintojų ir kiekvienas dalyvis gali tiksliai užsirašyti, ką ir kas pasakė. Atsitiktinis balsas, kalbantis be tapatybės, gali kelti nerimą ir klaidinti kitus kalbėtojus, o savęs atpažinimas konferencinio pokalbio metu yra panašus į akių kontaktą susitikimo akis į akį metu.