Geriausias laikas lelijas sodinti dažniausiai būna rudenį, prieš pat pirmąsias šalnas. Lelijų svogūnėlius reikia sodinti į purią, gerai nusausintą dirvą, maždaug 6 colių (15.2 centimetro) gylio. Pasodinus lelijas, jas reikia laistyti saikingai, nes per drėgna žemė gali sukelti grybelinių problemų. Dirvožemis, dengiantis šiuos augalus, rudenį turėtų būti padengtas mulčiu, kad svogūnėliai žiemą nebūtų pažeisti. Lelijų svogūnėlius taip pat reikėtų iškasti ir atskirti kas kelerius metus, kad būtų išvengta perpildymo.
Ruduo paprastai laikomas geriausiu lelijų sodinimo laiku. Tai turėtų būti padaryta, kol žemė neužšąla. Kai kurias lelijų veisles galima sodinti ir ankstyvą pavasarį, tačiau jos gali žydėti ne pirmus metus, kai buvo pasodintos.
Sodininkai taip pat turėtų atsižvelgti į dirvožemio tipą, kuriame jie sodins lelijas. Išskyrus vandens lelijas, dauguma lelijų veislių renkasi purų, gerai nusausintą dirvą. Tokio tipo dirvožemis neleidžia vandeniui kauptis aplink augalų pagrindus ir šaknis, o tai gali sukelti problemų, tokių kaip šaknų puvinys ir grybelinės infekcijos.
Sodinant lelijas, sodininkas pirmiausia turėtų supurenti žemę kastuvu ar sodo šakute. Jei pageidaujama, į dirvą galima įberti organinio komposto ar kitų organinių trąšų. Tada kiekvienai lemputei reikia iškasti 6 colių (15.2 centimetro) skylę. Jei sodininkas sodina daugiau nei vieną leliją, šios skylės turi būti bent 6 colių (15.2 centimetro) atstumu. Tada svogūnėlius galima dėti į duobutes smailiais galais į viršų, o plokščiais žemyn ir užberti puria žeme.
Pasodinus lelijas, sodininkas turėtų jas palaistyti. Jei jie sodinami rudens mėnesiais, dirvai aplink lelijas galima padengti kelis colius mulčio. Tai padės apsaugoti naujas lemputes nuo šaltos žiemos temperatūros. Tai taip pat padės išlaikyti žemę šiek tiek drėgną, bet ne per šlapią.
Kai jos įsitvirtina, dauguma lelijų veislių renkasi šiek tiek sausą dirvą. Paprastai juos reikia laistyti maždaug kartą per savaitę. Tačiau lietingomis savaitėmis lelijų laistyti paprastai nereikės. Kita vertus, labai karštu ir sausu oru juos gali tekti laistyti du ar tris kartus.
Lelijų svogūnėliai paprastai daugės kiekvienais metais, todėl jie gali būti perpildyti. Kai tai atsitiks, augalai paprastai pradės duoti mažesnius ir ne tokius ryškius žiedus. Norėdami to išvengti, ekspertai paprastai rekomenduoja kas kelerius metus iškasti lelijų svogūnėlių grupes. Tada šias grupes galima atskirti ir persodinti.