Būsimos vertės apskaičiavimas apima finansines formules ir kelis kintamuosius, tokius kaip palūkanų normos, laikotarpiai ir nagrinėjamo turto pagrindinė arba dabartinė vertė. Skaičiuojant būsimą įprasto anuiteto vertę, reikalingas ketvirtasis kintamasis, kuris yra reguliari įmoka, kurią reikia gauti kasmet. Kitas aspektas yra mokamų palūkanų forma, nes tai gali būti paprastos palūkanos arba sudėtinės palūkanos. Pirmuoju atveju palūkanas galima uždirbti tik nuo pagrindinės sumos, o antruoju – ir nuo sukauptų palūkanų, ir nuo pagrindinės sumos.
Pavyzdžiui, tarkime, kad į terminuotojo indėlio sąskaitą pervedama 500 USD (USD) pagrindinė suma, kuri trejus metus kasmet sumoka 5 proc. Po pirmųjų metų pagrindinės sumos palūkanos bus 25 USD, todėl likutis bus 525 USD. Ši suma uždirba 26.25 USD antrųjų metų pabaigoje, todėl lieka 551.25 USD likutis. Galiausiai, trečiųjų metų pabaigoje uždirbtos palūkanos bus 27.56 USD, o bendras likutis bus 578.81 USD. Todėl bendra palūkanų suma, uždirbta per trejų metų laikotarpį, yra 78.81 USD.
Tęsiant aukščiau pateiktą pavyzdį, kasmet paprastosios formos palūkanos bus tokios pačios trejus metus. Tai yra, 25 USD bus uždirbta kiekvienais metais nuo pirmųjų iki trečiųjų metų. Taip yra todėl, kad palūkanos uždirbamos tik už 500 USD pagrindinę sumą, o antraisiais metais už praėjusių metų 25 USD palūkanų už praėjusių metų palūkanas neuždirbama, o trečiaisiais metais taip pat. Su paprastomis palūkanomis iš viso uždirbama 75 USD, o ne 78.81 USD su sudėtinėmis palūkanomis.
Būsimos vertės apskaičiavimo praktika, kaip parodyta aukščiau, reikalauja finansinių formulių. Kai taikomos sudėtinės palūkanų normos, naudojama tokia formulė: FV = PV x (1 + r)^n. Kai FV yra būsimoji vertė, PV yra dabartinė vertė arba pagrindinė suma, r yra palūkanų norma, o n yra laikotarpių skaičius. Atminkite, kad r išreiškiamas dešimtainėmis dalimis, nebent naudojamas finansinis skaičiuotuvas. Pavyzdžiui, 5 % būtų išreikštas 0.05.
Suprantama, formulė, naudojama naudojant paprastą palūkanų normos metodą, skiriasi nuo tada, kai palūkanos sudedamos. Iš to išplaukia, kad FV = [(PV) x (r) x (n)] + PV, kur raidės žymi tuos pačius kintamuosius kaip aukščiau. Aukščiau pateiktame pavyzdyje ši formulė būtų naudojama taip: FV = [(500) x (0.05) x (3)] + 500, o tai sudaro 575 USD.
Be to, apskaičiuojant fiksuotų mokėjimų serijos per metus, dar vadinamą įprastu anuitetu, būsimą vertę, reikalingas kitas kintamasis – kasmet gaunama arba mokama suma. Pavyzdys yra hipotetinis anuitetas, kuris trejus metus kasmet moka 200 USD su 5% palūkanų norma. Jo būsima vertė būtų apskaičiuojama pagal šią formulę: FV = PMT [(1 + r)^n – 1] / r, kur PMT yra per metus mokamas anuitetas. Todėl FV = 200 x [(1+0.05)^3 – 1] / 0.05, o tai duoda 200 x [(0.1576) / 0.05], tada 200 x 3.1525 ir galiausiai gaunama 630.50 USD.
Be to, skaičiuojant būsimą vertę, kai palūkanos sudedamos dažniau nei kartą per metus, reikia naudoti šiek tiek kitokią formulę. Tai išreiškiama taip: FV = PV x [1 + (r / m)]^nm, kur raidės žymi tuos pačius kintamuosius, kaip ir aukščiau, pridėjus m, o tai reiškia, kiek kartų per metus sudedamos palūkanos. Norėdami tai iliustruoti, naudojamas pirmasis sujungimo pavyzdys, kaip nurodyta aukščiau. Tačiau šį kartą palūkanos bus skaičiuojamos kas mėnesį, o ne kasmet, o tai suteikia 12 sudėtinių periodų per metus trejus metus. Taigi FV = 500 x [1 + (0.05 / 12)]^36, o tai yra 580.73 USD.