Vištienos krūtinėlės garuose yra paprastas ir greitas būdas kepti šią neriebią mėsą. Vienas trūkumas yra tas, kad vištiena iš esmės yra beskonė. Kad būtų skanu, jis turi būti pagardintas, marinuotas arba užpiltas padažu. Jei pagal receptą nereikia švelnios mėsos, geriausia vištieną pagardinti, kad rezultatas būtų skanus.
Kartais pageidautina praktiškai neskanaus mėsos pagrindo. Virėjams, norintiems pademonstruoti specialų padažą, garuose virtos vištienos krūtinėlės yra puikus būdas paruošti mėsą nepridedant sviesto ar aliejaus skonių, kurie gali pakenkti padažo skoniui. Paprastai virinama puode, tačiau taip pat galima vištieną suvynioti į pergamentą ir foliją ir iškepti, kad vištienos vanduo galėtų išgaruoti.
Vienas iš vištienos krūtinėlių garinimo trūkumų yra tai, kad jos gali lengvai išdžiūti, todėl mėsa bus per kieta. Kad tai būtų išvengta, vištieną geriausia garinti ant kaulo su nepažeista oda. Tam tikras kiekis aliejaus ir riebalų iš odos įsigers į mėsą, tačiau kol oda pašalinama prieš valgant, vištiena vis tiek turi mažai riebalų. Vištienos krūtinėlės garinimas ant kaulo taip pat užtrunka šiek tiek ilgiau nei vištienos krūtinėlės be kaulų ir be odos, tačiau rezultatas yra daug geresnis savo skoniu ir tekstūra.
Norint padidinti vištienos skonį ir švelnumą, geriausia vištieną užpilti sūrymu arba marinuoti ilgą laiką prieš kepant garuose. Pagal kai kuriuos sūrymo ir marinato receptus tai užtrunka vos valandą, tačiau kiti rekomenduoja leisti vištienai mirkti per naktį. Kuo ilgesnis mirkymo laikas, tuo intensyvesnis bus skonis.
Sūdymo receptai priklauso nuo druskos ir vandens, nors galima pridėti ir kitų prieskonių. Marinatai skiriasi priklausomai nuo recepto, tačiau dauguma jų apima riebalus, rūgštį ir prieskonius. Pavyzdžiui, actas, vynas arba citrinų sultys gali veikti kaip rūgštis, o aliejus ar sviestas – kaip riebalai. Yra marinatų praktiškai bet kokiam norimam skoniui, o receptus galima rasti kulinarinėse knygose ir internete.
Žolelių ir prieskonių taip pat galima dėti į garuojantį vandenį, kad vištienai būtų skonio. Ypač gerai tinka šviežios žolelės, taip pat stiprios daržovės, pavyzdžiui, svogūnai, morkos ir salierai. Šaknų ir svogūnėlių prieskoniai, tokie kaip imbieras ir česnakai, taip pat yra geras pasirinkimas.
Vištienos krūtinėlės gali būti garinamos specialiu prietaisu, vadinamu garintuvu, tačiau tai nėra būtina. Paprasta garinimo lentyna, esanti puodo dugne, arba perforuotas puodo įdėklas taip pat gali būti naudojamas vištienos garuose. Į puodą įpilamas nedidelis kiekis vandens ir vištiena dedama ant pakeltos grotelės arba įdėklo. Vištiena vandens neliečia, tačiau svarbu naudoti pakankamai vandens, kad puodas neužvirtų sausai.
Vištienos gabaliukus reikia išdėlioti taip, kad tarp jų liktų tarpas. Orui turi būti leidžiama laisvai cirkuliuoti, kitaip vištiena neiškeps tolygiai. Dangtis turi būti sandariai uždengta, kad gaminimo metu neprarastų perteklinių garų ar šilumos, o virėjai turėtų atsispirti norui dažnai tikrinti vištieną. Mėsos termometras pateikia tiksliausią iškepimo matą, o rekomenduojama vidinė temperatūra yra 160 laipsnių F (71 laipsnis C).