Geriausi patarimai, kaip įveikti drovumą ir socialinę fobiją, yra būklės priežasties ištyrimas, sąmoningas pasiruošimas socialinėms situacijoms ir kai kuriais atvejais kognityvinės elgesio terapijos paieška. Vienas iš veiksmingų būdų yra minčių, kurios kelia nerimą socialinėse situacijose, tyrimas ir pakeitimas. Pasiruošimas socialinėms situacijoms ir atsipalaidavimo technikų taikymas yra įprasti socialinio diskomforto mažinimo metodai. Norint ištaisyti būklę, svarbu suprasti skirtumą tarp drovumo ir socialinės fobijos. Kognityvinė elgesio terapija ir vaistai gali būti reikalingi, jei socialinės baimės trukdo normaliai funkcionuoti.
Įveikiant drovumą ir socialinę fobiją, efektyvus atspirties taškas yra kiekvienoje situacijoje diskomfortą sukeliančių minčių išnagrinėjimas ir sąmoningas koregavimas. Drovus žmogus gali vengti akių kontakto arba kalbėti labai tyliai socialinėse situacijose, bijodamas, kad kitiems jis nepatiks. Šiam asmeniui veiksminga strategija gali būti mažiau dėmesio siekimas, kad jis patiktų visiems, o daugiau dėmesio būtų skiriama teigiamoms žinutėms kiekvienoje socialinėje sąveikoje. Baimė suklysti yra dar viena priežastis, dėl kurios žmogus gali atsitraukti socialinėse situacijose. Nuolatiniai priminimai, kad visi žmonės turi netobulumų, dažnai padeda sumažinti savimonę ir padidinti socialinį įsitraukimą.
Pasiruošimas socialinėms situacijoms gali padėti įveikti drovumą ir socialinę fobiją. Kai kurie drovūs žmonės bijo, kad neturės ką vertingo pridėti prie pokalbio ar socialinės situacijos. Tokiu atveju iš anksto apgalvojus istorijas, kuriomis norisi pasidalinti, ar įdomias temas, kurias norisi aptarti vakarėlyje, gali sumažėti diskomforto jausmas. Dažnai naudinga pasirinkti socialines situacijas, kurios patinka interesams, todėl drovus žmogus gali sutelkti dėmesį į bendrus bruožus. Prieš socialinį renginį arba jo metu atsipalaidavimo pratimai, tokie kaip gilus kvėpavimas, taip pat gali sumažinti nerimą, nukreipti energiją nuo neigiamų minčių ar rūpesčių į dabarties pokalbius ir veiklą.
Veiksmingos drovumo ir socialinės fobijos įveikimo strategijos gali skirtis priklausomai nuo konkrečios būklės. Drovumui, dažniau nei socialinei fobijai, būdingas sumišimo ir nesaugumo jausmas socialinėse situacijose. Socialinė fobija yra intensyvesnė ir dažnai apima nuolatinį socialinės veiklos vengimą dėl padidėjusios baimės būti pažemintam ar teistam. Nors bendri patarimai, kaip įveikti drovumą, apima didesnį socialinių situacijų poveikį, ta pati strategija paprastai reikalauja didesnės socialinės ar konsultacinės paramos asmeniui, kuris susiduria su socialine fobija.
Jei drovumo ir socialinės fobijos įveikimo procesas tampa didžiulis arba trukdo normaliai funkcionuoti, konsultacija su profesionaliu konsultantu paprastai yra geriausias būdas. Konsultantai dažnai taiko kognityvinę elgesio terapiją, kad padėtų klientams palaipsniui ištirti jų baimes dėl socialinių situacijų ir palengvinti jų socialinį įsitraukimą. Kai kuriais atvejais gali prireikti vaistų, kad sumažėtų sekinantis nerimas.