Virkštelė yra stora, daug kraujo turinti virkštelė, jungianti kūdikį su mama. Vienas laido galas yra pritvirtintas prie kūdikio bambos, o kitas – su motinos placenta – inksto formos organu gimdoje, aprūpinančiu vaisius krauju, kuriame gausu deguonies ir maistinių medžiagų. Gimus kūdikiui, nupjaunama virkštelė. Virkštelės nukirpimas gali būti laikomas nuostabiu simboliniu naujagimio naujai savarankiško gyvenimo už gimdos gestu. Saugumas, sterilumas ir laikas yra geriausi patarimai, kaip saugiai nukirpti virkštelę.
Nukerpant virkštelę – saugumas. Virvelė yra labai stora, jame yra viena ar dvi arterijos ir viena vena, apsupta klampios želė. Labai aštrus pjovimo padargas reikalingas švariam pjūviui, kuris netraukia placentos ar jautrios kūdikio bambos. Po gimimo abiejose pjūvio pusėse uždedamas virkštelės spaustukas, kad būtų galima nukreipti žirkles. Siekiant išvengti infekcijos, procedūrai naudojami tik sterilūs instrumentai.
Laikas, kada reikia nukirpti virkštelę, turi įtakos kūdikiui. Tradiciškai gydytojai nupjauna virkštelę beveik iš karto po gimimo. Tyrimai rodo, kad laido užspaudimo ir nukirpimo atidėjimas tol, kol laidas nustos pulsuoti, kūdikiui suteikia daug naudos sveikatai.
Virkštelės kraujyje yra kamieninių ląstelių, nespecializuotų ląstelių, kurios savaime atsinaujina ir išsivysto į kitas ląsteles. Atidėtas pjovimas taip pat suteikia papildomo kraujo iš placentos kūdikiui. Kraujas suteikia papildomo hemoglobino, kuris padeda išvengti anemijos, kuri yra dažna naujagimių liga.
Virkštelės nukirpimas niekada neturėtų būti atidėtas kūdikio nelaimės atveju. Neišnešioti kūdikiai, kūdikiai, turintys kvėpavimo problemų arba kūdikiai, kuriems reikia skubios medicininės pagalbos, gali nukentėti nuo medikų neatsargumo, jei laidą nukirpti atidėtas. Geriausias patarimas nukirpti virkštelę tokiu atveju yra pasverti privalumus ir trūkumus. Kūdikiams, kuriems reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba, turi būti greitai nupjautas laidas, kad būtų galima gydyti.
Daugeliui gimdymų virkštelė nukerpama patogioje vietoje, dažniausiai iki pusės virkštelės. Po to, kai kūdikis yra atskirtas nuo placentos, medicinos specialistas nupjauna virvelę arčiau kūdikio bambos. Virkštelės kelmas dažniausiai būna prisirišęs prie naujagimio bambos mažiausiai vieną savaitę, kol kelmas išdžiūsta ir nukris. Virkštelėje nėra nervų, todėl kūdikis nejaučia skausmo. Tėvams paprastai nurodoma, kad vieta būtų švari, kad išvengtų infekcijos, kol bamba nesugis.