Daugelis rašančių mokytojų pasakys mokiniams, kad esė suskirstyta į tris pagrindines dalis, kurias galima išreikšti teiginiu: „Pasakyk, ką pasakysi; pasakyk tai; tada sakyk, ką sakei“. Todėl pirmoji esė dalis yra įžanginė pastraipa, kurioje rašytojas pristato temą ir parašo disertacijos teiginį. Kita dalis yra pagalbinės pastraipos, kuriose rašytojas įrodo savo mintis. Paskutinė dalis – esė išvada, kurioje rašytojas aiškiai ir trumpai apibendrina, apie ką esė buvo rašoma.
Tačiau esė išvada neturėtų būti žodis žodin pakartotinis tezės teiginys. Vietoj to, skaitytojas turėtų lengvai įsiminti ar apmąstyti santrauką, todėl, baigęs skaityti esė, jis nueina galvodamas apie temą ir pateiktus argumentus. Geriausias būdas parašyti esė išvadą – pirmiausia trumpai apibūdinti visą darbą. Šiame metmenyse turėtų būti disertacijos teiginys ir dokumente aptartų pagalbinių punktų sąrašas. Tai padės rašytojui sekti pagrindines mintis, kurias reikia apibendrinti esė išvadoje.
Niekada nepradėkite rašinio išvados teiginiu „Pabaigoje…“ Išvada turi būti parašyta pakankamai gerai, kad skaitytojas atpažintų ją kaip esė išvadą, todėl toks kvalifikuojantis teiginys yra nereikalingas. Išvada, kaip ir visos kitos esė pastraipos, turėtų natūraliai pereiti nuo ankstesnės pastraipos ir skaitytojui neturėtų prireikti skubiai pasakyti, kad išvada prasidėjo. Prieš rašydami išvadą, perskaitykite pradinę pastraipą, kad suprastumėte, kaip esė gali būti logiškai susieta.
Esė pabaigoje venkite skaitytojui užduoti klausimų. Į visus rašytojo pateiktus klausimus turėtų būti atsakyta paskutinėje pastraipoje. Rašytojas turėtų pagalvoti apie tai, ką jis nori, kad skaitytojas toliau apmąstytų po paskutinio žodžio parašymo, todėl išvadoje reikia sutelkti dėmesį į pagrindinį esė dalyką ir pateikti jį taip, kad skaitytojas prisimintų temą ir rašytojo argumentai gerokai po rašinio pabaigos.
Gali būti sunku parašyti esė išvadą, todėl geriausias būdas pradėti yra tiesiog pradėti rašyti. Nesijaudinkite dėl išvados kokybės rašydami pirmąjį juodraštį; rašytojas gali perrašyti ir taisyti vėlesniuose juodraščiuose. Neapsigaukite dėl gramatinių problemų, rašybos ir skyrybos pirmame juodraštyje. Visi šie dalykai gali būti pataisyti vėliau. Tiesiog pasiimkite idėjas ant popieriaus ir dirbkite iš ten.