Rašydami meno esė, atlikę kelis pagrindinius veiksmus, procesą galite daug palengvinti. Naudodami organizuotą požiūrį į rašymo procesą, vieną kartą galite postuluoti idėjas taip, kad skaitytojas galėtų ją lengvai suprasti. Šis metodas taip pat palengvina rašytojo rašymo procesą, nes mintys teka logiška eiga, todėl mintis ir pagrindinius dalykus lengviau įsisavinti kūrinyje.
Pagrindinis meno esė rašymo proceso pradžios taškas yra pagrindinis kontūras. Kurdamas kontūrą, rašytojas sukuria platformą, kurią gali išplėsti galutinėje kompozicijoje. Meno esė rašymo kontūrai paprastai apima pagrindinius dalykus, tokius kaip menininko biografinė informacija, laikotarpis arba reikšmingos meno kūrinio įtakos ir bendrai priimtos kūrinio interpretacijos.
Pagrindinis kompozicijos kontūras dar labiau išplečiamas įtraukiant smulkesnius punktus ir detales, kurios paaiškina arba papildo pagrindinius meninio rašinio dalykus. Pavyzdžiui, pagrindinis menininko biografinis akcentas su Vincento Van Gogho autoportretu gali parodyti, kad paveikslo tapymo metu Van Goghas sirgo sunkia depresija. Pokalbiai gali apimti faktus, kad šią depresiją sukėlė nesėkmingas romantiškas pomėgis ir kad manijos epizodas, buvęs prieš šią depresiją, lėmė menininko klausos praradimą. Nors meno esė tikrai galėtų perteikti svarbius dalykus apie paveikslą ir jo kūrėją be papildomų detalių, ši papildoma informacija labai padeda paaiškinti meno kūrinio emocijas ir reikšmę.
Rašant meninį rašinį svarbu, kad faktai ir skaičiai būtų teisingi. Vienas paprastas būdas tai padaryti – tyrimo proceso metu sukurti laiko juostą. Naudojant laiko juostą, galima efektyviai pamatyti, kaip įvairūs įtaką darantys veiksniai ir meninė kūryba susilieja chronologine tvarka. Laiko juosta taip pat veiksminga siekiant užtikrinti, kad meno esė pateikti faktai būtų tikslūs laiko ir vietų atžvilgiu. Tai gali būti labai svarbi problema kuriant meno rašinius mokykliniams dokumentams ar visuomenės švietimo svetainėms.
Turbūt veiksmingiausias patarimas rašant meno esė – nepamiršti auditorijos. Pagalvokite apie esė kaip apie viešojo kalbėjimo užduotį. Jei kalbėtojas, kalbėdamas tam tikrai auditorijai, nevartotų tam tikrų žodžių ar neiškeltų pakurstančių dalykų apie konkretaus meno kūrinio foną, rašytojas, kuriantis meninį rašinį tai pačiai auditorijai, vadovautųsi tomis pačiomis gairėmis. Pavyzdžiui, spalvingas konkretaus menininko fonas gali būti netinkamas tam tikrai auditorijai, pavyzdžiui, pradinės mokyklos dailės pamokai.