Proza yra rašymo rūšis, atspindinti bendrą kalbą ir įprastą kalbėjimo eigą, skirtingai nei poezija, kuri yra labiau stilistinė ir vaizdingesnė. Rašant prozą galima sklandžiai, lengvai suvokiamai parašyti istoriją, anekdotą ar net ilgesnį kūrinį, pavyzdžiui, romaną. Geriausias būdas pradėti efektyviai rašyti prozą – tai daryti reguliariai: kasdien rašymui skirdami pusvalandį, rašytojas ugdys įgūdžius ir išsiugdys išskirtinį rašymo stilių, todėl proza taps atpažįstama ir įdomesnė.
Asmuo, besidomintis prozos rašymu, turėtų būtinai nuspręsti, kokį rašymą jis ar ji nori daryti. Tai padeda išnagrinėti siužeto elementus: ekspoziciją, kylantį veiksmą, kulminaciją, krintantį veiksmą ir baigtį, dar vadinamą rezoliucija. Ši siužeto struktūra leis rašytojui sukurti logišką istoriją, kuri būtų prasminga skaitytojui. Siužeto struktūrą tikrai galima pakeisti, tačiau rašytojas pirmiausia turėtų išmokti pagrindus, kad vėliau galėtų juos veiksmingai pakeisti. Rašant prozos istorijas taip pat svarbus charakterio ugdymas, todėl rašytojas turės atkreipti dėmesį į detales ir naudoti ryškią kalbą, kad skaitytojo mintyse tapytų paveikslą.
Ne visa proza turi būti išgalvota. Šio tipo rašymas taip pat gali būti esė forma, jis naudojamas laikraščių istorijose ir kitų tipų aiškinamajame rašte. Rašant prozą, pagrindinis dėmesys skiriamas aiškaus pasakojimo ar minties kontūro kūrimui, kad skaitytojai suprastų, ką rašytojas bando perteikti. Rašant prozą reikia atkreipti dėmesį į sakinio struktūrą; kiekvienas sakinys turi turėti dalyką ir predikatą, arba, kitaip tariant, asmenį ar daiktą, atliekantį veiksmą, ir patį veiksmą. Vėlgi, šias taisykles galima pažeisti, tačiau rašytojui padeda išmokti taisykles ir reguliariai jomis naudotis prieš pradedant laužyti taisykles ir eksperimentuoti su proza.
Geriausias būdas tobulinti savo įgūdžius rašant prozą – perskaityti daug medžiagos. Rašytojas gali perskaityti rašymo tipą, kurį jis ketina rašyti, tačiau gerai išmanantis rašytojas skaitys įvairius raštus iš skirtingų žanrų ir skirtingų tikslų. Tai padės rašytojui daug geriau suprasti susitarimus, o rašytojui padės nustatyti skirtingus stilius ir sukurti savo rašymo stilių.