Nors daugelio laikomos piktžolėmis, kiaulpienės turi savo vietą sode kaip vaistinis augalas ir skanus, nors kartaus, žalias. Kiaulpienės lengvai auga iš sėklų tiek vėsiame, tiek šiltame klimate. Vienas iš geriausių patarimų, kaip sodinti kiaulpienių sėklas, yra sodinti du kartus per metus vasarą ir vėlyvą rudenį. Sodinimo gylis, dirvožemio temperatūra ir paruošimas bei augimo sąlygos yra svarbūs dalykai sodinant kiaulpienių sėklas.
Vienas geriausių patarimų sodinant kiaulpienių sėklas – pradėti nuo gero dirvožemio paruošimo. Ant išvalytos sodo lysvės paviršiaus reikia paskleisti 2–4 colių (apie 5–10 cm) komposto arba prieskonių mėšlo sluoksnį. Norint įterpti organines medžiagas į viršutinį 6–8 colių (apie 15–20 cm) dirvos plotą, galima naudoti kultivatorių arba sodo šakutę. Apvertus dirvą, ją reikia sugrėbti, ruošiantis sėti. Organinės medžiagos pagerina dirvožemio tekstūrą ir maistinių medžiagų kiekį, o apvertus dirvą sukuriama šviesi, vėdinama aplinka geriausioms sėkloms ir daigams augti.
Kiaulpienės geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau gali toleruoti dalinį pavėsį. Šie augalai, dažniausiai laikomi piktžolėmis, yra atsparūs ir gali toleruoti įvairias augimo sąlygas, įskaitant smėlėtą dirvą, uolėtas sąlygas ir sunkų molį. Siekiant geriausio augimo, kiaulpienių sėklos turėtų būti sodinamos vietoje, kurioje yra priemolio dirvožemis ir geras drenažas, bent keturias valandas saulėje per dieną. Vietovės, kuriose dalį ar visus metus stovi vanduo, paprastai netinka.
Kitas patarimas, kaip sodinti kiaulpienių sėklas, yra sodinti pavasarį, kai tik dirva sušyla iki 40 °F (apie 4 °C) ar daugiau. Sėkloms reikia 85–95 dienų nuo sėklų pasodinimo, kol augalai bus paruošti derliui. Pavasarį pasodintos kiaulpienių sėklos subręsta derliui vasaros viduryje. Antrasis sodinimas vasaros viduryje arba pabaigoje suteikia derlių vėlyvą rudenį.
Kiaulpienių sėklas reikia sodinti 1/4–1/2 colio (apie 6–12 mm) gyliu ir 1 colio (apie 25 mm) atstumu vienas nuo kito paruoštoje sodo lysvėje. Kai kiaulpienių daigai užauga 1–2 colių (apie 2–5 cm) aukščio, juos reikia retinti iki 8–12 colių (apie 20–30 cm) atstumu vienas nuo kito. Išretėjusius sodinukus galima persodinti arba neštis į virtuvę, pridėti prie salotų ir ruoštų žalumynų patiekalų.
Šis augalas yra valgomas visais augimo tarpsniais. Lapus galima valgyti karčiai žalius, virti arba žalius. Kuo jaunesni lapai, tuo subtilesnis skonis. Kiaulpienių lapai, šaknys ir žiedai taip pat yra gydomoji ir maistinga arbata.
Kiaulpienes, kaip pasėlius, lengva auginti – taip lengva, kad jos linkusios perimti, kai jos nėra kontroliuojamos. Kad kiaulpienės neišplistų po visą sodą ir kiemą, augalus reikia nuimti prieš žiedams pavirstant baltomis pūkuotomis sėklų galvutėmis. Kai sėklos išsibarstys, kiaulpienės išdygs visur.