Rūsiai padidina namo rinkos vertę ir išplečia turimą gyvenamąjį plotą. Įvairių tipų rūsiai gali būti statomi pagal namo savininko poreikius. Prieš statant rūsį, reikėtų atsižvelgti į kelis veiksnius, pavyzdžiui, pagrindinę rūsio paskirtį, ar rūsys bus pridėtas prie esamo namo, ar ne, ir statybos išlaidas.
Kai kurie rūsiai yra specialiai pastatyti gyvenamosioms patalpoms. Šiuo atveju svarbu baigti rūsį. Rūsio apdaila reiškia, kad reikia įdėti tokius patogumus kaip kilimai ir baldai, kad rūsys būtų patogesnis. Baigtos rūsio lubos yra santykinai aukštesnės, palyginti su kitų tipų rūsiais. Utilitariniai rūsiai, pavyzdžiui, naudojami kaip sandėliavimo patalpos ir skalbyklos, gali veikti be papildomos apdailos.
Prieš pradedant statybas, reikia kruopščiai apskaičiuoti rūsio statybos išlaidas. Integruoti rūsį su namo statyba paprastai yra pigiau nei statyti rūsį po jau pastatytu namu. Sudėtingesnis rūsio išplanavimas vidutiniškai yra brangesnis, palyginti su paprastesniu. Daugelis rangovų siūlo sąmatas, padedančias nustatyti tikėtiną statybos kainą.
Prie esamo namo galima įrengti naują rūsį, tačiau tai gali būti gana brangu. Taip yra todėl, kad prieš kasant žemę, namas dažniausiai pakeliamas pirmiausia. Kai kuriais atvejais rūsys gali būti pastatytas ant žemės šalia namo, kad būtų išvengta namo pakėlimo.
Grindų tipas gali labai paveikti kėlimo išlaidas. Namą su plokštiniu pamatu paprastai sunkiau pakelti, nes padidėja pamato įtrūkimų tikimybė. Yra rangovų, kurių specializacija yra tam tikrų tipų pamatų kėlimas, o kai kurie užsiima kasimo ir statybos darbais. Suradę tą, kuris gali atlikti abu darbus, galite sutaupyti statybos sąnaudų ir laiko.
Prieš statant rūsį reikia patikrinti pamatų vientisumą. Patartina pasikonsultuoti su rangovu arba statybos inžinieriumi, kad įsitikintumėte, ar rūsio pamatai gali paremti naują namą arba yra suderinami su esamo namo pamatais. Patyręs rangovas taip pat turės idėją, kokio tipo pamatai geriausiai tinka rūsiui.
Dėl dirvožemio drėgmės gali išsiplėsti arba susitraukti. Štai kodėl pirmiausia reikia ištirti dirvožemio sudėtį, kad būtų galima nustatyti, ar žemė tinkama rūsiui statyti. Jei žemės lygis linkęs svyruoti, gali būti įrengtos plaukiojančios sienos. Žemę galima sutankinti, kad būtų išvengta pasislinkimo, jei rūsys bus statomas ant puraus grunto.
Vandens nutekėjimas yra vienas iš pagrindinių rūpesčių, su kuriais susidurs namų savininkai statydami rūsį. Neretai vanduo nuteka iš viršutinių aukštų dėl prastos atsparumo vandeniui. Įtrūkimai rūsio sienose gali prasiskverbti į drėgmę. Perteklinė drėgmė gali ėsdinti dažus, suardyti medines konstrukcijas ir sukelti skilimus – skilinėjimą ir pleiskanojimą. Drėgmė taip pat gali paskatinti pelėsių augimą, todėl rūsys gali būti netinkamas naudoti kaip gyvenamoji patalpa.