Kiaulienos ristūnus arba kiaulių pėdas ir kulnus galima paruošti įvairiais būdais, tačiau kartais reikia skirti ypatingą dėmesį. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia padaryti prieš kepant kiaulienos ristūnus, yra juos išvalyti, kad įsitikintumėte, jog juose nėra plaukų, kraujo ir kitų nepageidaujamų elementų. Beveik pagal visus receptus kiaulienos ristūnai taip pat gaminami dviem etapais, iš kurių pirmasis yra virimas, kad mėsa suminkštėtų, subproduktų skonis sušvelnintų ir kolagenas bei kiti audiniai atsilaisvintų pjūvio viduje. Tikrieji būdai, kaip gaminti maistą iš ristūnų, svyruoja nuo tirštų troškinių iki troškintų mėsos gabaliukų ir įvairiose šalyse labai skiriasi. Yra keletas daug darbo reikalaujančių kiaulienos ristūnų receptų, pavyzdžiui, iš mėsos pagaminti prancūziško stiliaus terrine, kurią galima išformuoti į lėkštę, kad būtų įdomus pristatymas.
Kai kurie šefai, ruošdami kiaulienos ristūnus kepimui, naudoja keletą gudrybių. Veiksmingas būdas įsitikinti, kad ant ristūnų odos nėra nuklydusių plaukelių, yra trumpai pakaitinti mėsą ant atviros liepsnos. Dėl to visi plaukai užsidegs ir greitai nudegs, nors po šios procedūros mėsą reikia nuplauti. Taip pat ristūnai paprastai verdami vandenyje 10–30 minučių, kad išsiurbtų kraują ir pašalintų nemalonų skonį, kuris gali susikaupti odoje ir kolagene. Kitas būdas padaryti skonį švelnesnį – risteles pamirkyti piene arba lengvame acto mišinyje.
Pirmasis daugelio kiaulienos ristūnų receptų žingsnis yra mėsą išvirti gėlame vandenyje, kai ji buvo išvalyta. Taip mėsa iškepa ir viduje esantys audiniai atsipalaiduoja, kad juos būtų lengviau išpjauti arba lengviau suskaidyti skystyje. Vandenį pagardinus žolelėmis, tokiomis kaip čiobreliai, šalavijai ar rozmarinai, ir aromatinės medžiagos, pvz., svogūnai ir salierai, prieš dedant pagrindinius prieskonius, risteles gali suteikti šiek tiek skonio.
Kepant kiaulienos risteles, mėsą geriausia palikti ant kaulo, kai ji ruošiama troškiniui ar sriubai, nes kaulas suteiks šiek tiek skonio ir padės mėsoje esančiai želatinai tirštinti kepimo skystį. Kitu atveju, jei patiekalai yra sausesni, mėsą paprastai geriausia pašalinti nuo kaulo, kad ją būtų galima tvarkyti ir galų gale patiekti bei valgyti lengviau. Nuimant mėsą nuo kaulo, virėjas turi nuspręsti, ar kolagenas ir kiti audiniai taip pat pašalinami ir naudojami. Daugeliu atvejų kepimo metu kiaulienos kepsniai turi būti beveik visiškai iškepti, o tai reiškia, kad mėsa neturėtų būti kepama ilgai, kad ir koks būtų kepimo būdas. Perkepta ristūnų mėsa gali būti kieta, sausa viduje ir nemaloniai riebi išorė.